2003-07-09 16:35
Sarunas
Viena karta piemuo gano avis prie apleisto kelio. Staiga sucypia stabdziai ir salia sustoja naujutelaitis Jeep Cherokee. Vairuotojas, jaunuolis, devintis Brioni kostiuma, avintis Cerrutti batus, rysintis YSL kaklaraisti, akis uzsitamsines Ray-Ban akiniais, atsainiai islipa is masinos ir priejes prie pimens taria:
-Klausyk, piemenie, jeigu tu man duosi viena avi, as tiksliai atspesiu kiek tu is viso turi aviu.
Piemuo paziuri i jaunuoli, gailiai paziuri i aviu banda ir sako: -
Gerai!
Jaunuolis is automobilio issitraukia notebooka, mobilu telefona, GPS'a, viska sujungia i kruva, atsidaro Excel lentele su 60-cia puslapiu uzpildytu formulemis, operatyviai uzsako nuskenuoti vietoves vaizda per geoinformacini palydova, automatiskai suveda duomenis i duomenu baze ir tuoj pat atspausdina 150 puslapiu ataskaitas su spalvotu high-tech mini-printeriu.
Dziaugsmingu veidu jis pasisuka i piemeni:
- Tu turi 1586 avis!
- Visiskai teisingai, pasiimk viena avi,- atsako piemuo.
Jaunuolis pasiima avi, igruda ant uzpakalines dzipo sedynes ir jau ruosiasi vaziuoti.
Piemuo ir sako:
- Jeigu as atspesiu kur ir kuo tu dirbi, ar atiduosi man avi?
- Gerai, kodelgi ne!
- Tu dirbi konsultantu Arthur Andersen kompanijoje.
- Kaip tu atspejai? - nustebes klausia jaunuolis.
- Labai paprastai, - atsako piemuo,- Visu pirma - tu cia prisistatei, nors man taves visai nereikejo; antra - tu paemei is manes uzmokesti uz
tai, kad pasakei tai, ka as ir taip zinojau; trecia - tu visiskai nesupranti
mano darbo esmes, nes i dzipa vietoje avies susikisai mano suni!