UAB direktoriaus atsakomybė

Situacija tokia:
UAB įsigijo prekę iš kitos UAB, už ją pilnai neatsiskaitė. Sutartyje numatyta, kad pirkėjas neturi teisės perparduoti prekės iki visiško atsiskaitymo su pardavėju ir prekė lieka pardavėjo turtu iki visisko atsiskaitymo.
Vis dėl to įmonė tą prekę perpardavė.
Ar gręsia teisiamoji atsakomybė perpardavusiam direktoriui?

Rekomenduoju pasiskaitinėti:
LAT civilinės bylos:
1) Nr. 3K-3-124/2004
www3.mruni.lt/padaliniai/FAKULTETAI/tf/ckk/d...
2) Nr. 3K-7-266/2006
www.litlex.lt/scripts/sarasas2.dll?Tekstas=1&Id=76859

Dar galiu nurodyti bent kelis baudžiamojo kodekso straipsnius - tik ar jūs skaitysite juos?
Kai paskola arba kreditas negrąžinamas bankui, atitinkama žala padaroma tiek pačiam bankui, tiek ir kitiems sandorio dalyviams, t.y. laiduotojui, garantui, draudikui. Didelės turtinės žalos turinį sudaro tiek tiesioginiai praradimai, tiek ir negautos pajamos. Tačiau, paskolos ar kredito negrąžinimo faktas dar nereiškia, kad dėl to atsiradusi žala yra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Juk pažeista kreditoriaus teisė gali būti atstatyta civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Praktikoje taikoma nuostata, kad nusikalstama žala sietina su banko ar kito į sandorį įtraukto asmens negalimumu kompensuoti žalą įprastinėmis civilinio proceso priemonėmis. Paprastai šis negalimumas atsiranda dėl skolininko nemokumo bei realaus paskolos ar kredito padengiamumo nebuvimu.
Baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą nesiejama su kreditoriaus patirta žala. Šiuo atveju veikos kriminalizavimo pagrindu yra faktas, kad kreditinių įsipareigojimų procese buvo panaudota apgaulė BK 207 str.). Todėl baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą atsiranda net ir tais atvejais, kai kredito gavėjas yra mokus ir vykdo savo įsipareigojimus. Jeigu kreditas ar subsidija apgaulės būdu buvo gauti pasisavinimo tikslais, kai jų gavėjas nesiruošė vykdyti savo įsipareigojimų (grąžinti, naudoti pagal paskirtį) – veika kvalifikuojama taikant turtinio sukčiavimo normą (BK 182 str.), kuri yra griežtesnė nei kreditinio sukčiavimo norma.
Labai jau platų klausimą pateikėte - daug ką pasakyti galima!

sveiki,

turiu klausima:

dirbu imoneje du menesius, pamaciau imones ekonomine padeti ir noriu iseiti.
imone buvo iki mano atejimo skolose? - ar man gali reiksti pretenzijas uz jas?
kitas klausimas, iseidamas palieku nesumoketus mokescius vmi, pvm ir sodrai, bei vienam darbuotojui uz darba...(sie mokesciai mano laikotarpiu atsirado)...taciau palieku klientus, kurie isipareigoje sumoketi sumas imonei uz paslaugas, o ta suma pilnai padengia visus nesumoketus mokescius ir alga zmogui, mano vadovavimo laikotarpiu...ar kazka man gali padaryti ir kazkokios atsakomybes reikalauti?
aciu.

O kokios galimybės iš klientų atgauti skolas?

Atsakomybė bus - jei jūs savo darbo laikotarpiu dirbant pažeidėte įstatymus. tada - atsakomybė pagal bendus senaties terminus.
Atsiradusios skolos - klausimas -- kaip jos atsirado? Ar nebuvo piktybiškai švaistomi pinigai? ar atsiskaitoma prisilaikant eiliškumo?
O jūs bijote - dėl ko -- dėl valstybinių institucijų sankcijų ar savininkų reakcijos?

skolos susidare del mokejimo velavimo is kitu imoniu, svaistymu nebuvo. Bijau zinoma del savo uodegos ir kisenes, nes jei savininkai sugalvos mane apkaltint ar uzteks argumento, kad yra palikti klientai, kurie padegs visas skolas, kurios atsirado man dirbant direktoriumi.?
is klientu atgauti skolas 100% realu, netgi paskaiciavus su skolos ismusimo imoniu imamais pinigais, vis tiek imonei skolos pasidengia.

Sveiki

Daug buvo kalbama apie Bankroto įstatymo 8 str. 4 punktą, kuris kalba apie įmonės vadovo atsakomybę laiku nepadavus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ("Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo"). Kiek žiūrėjau teismų praktiką, LAT dar nėra pasisakęs šiuo klausimu. Manau, kad šis klausimas yra aktualus, nes atgauti skolas tampa vis sudėtingiau, o atskirais atvejais įmonių vadovai švelniai sakant elgiasi negarbingai. Šiame straipsnyje kaip ir aišku kada vadovas turi padengti žalą, nes Bankroto įstatyme yra nurodyti visi atvejai kai turi būti paduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau neaišku dėl pačios žalos. Ar žala turi būti tokia pat kaip ir negrąžinta skola (trumpiau sakant prašyti teismo, kad įmones vadovas taptų solidariu skolininku)? Kaip įrodyti ryšį tarp vadovo neveikimo ir susidariusios žalos?

Taip. Tai būtų analogija individualios įmonės savininko atsakomybei. Tačiau įrodyti žalą ir ryšį tarp vadovo neveikimo ir susidariusios žalos prievolė tenka, deja, būtent nukentėjusiąjam kreditoriui.

Įstatuose nurodyta:
9) priimtus nutarimus dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo (gavus visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą);

Kadangi įstatinis kapitalas yra virš 1 mln. akcininkas nori, kad surašyčiau kokį poperiuką, kad be akcininko pritarimo UAB nebūtų vykdomi jokie sandoriai.

Ar toks dalykas imanomas?
Ar reikės keisti įstatus?

O ką apie tai sako AB įstatymas? Jeigu duota valia ie teisė akcininkams taip rašyti, tai taip ir bus.

Na kaip suprantu, reikia vadovautis UAB veikloje įstatais.
Pagal juos gaunasi, kad sandoriams iki 85 000 Lt akcininkų pritarimo nereikia.
Bet akcininkas vis tik nupsrendė vadovą apriboti.

jaučiu taip apriboti galima...
ir teks keisti įstatus.

Na nuojautos man mažai Mano nuojauta tą patį sako, bet...
Reikia konkretaus atsakymo.

Galima pamėginti apsieiti be įstatų keitimo.
Tiesiog akcininkas (kiek suprantu - vienintelis?) patvirtina bendrovės direktoriaus pareiginius nuostatus, kuriuose ir įrašo savo apribojimus.

Ačiū. Reikės pabandyti taip.