Dar galiu nurodyti bent kelis baudžiamojo kodekso straipsnius - tik ar jūs skaitysite juos?
Kai paskola arba kreditas negrąžinamas bankui, atitinkama žala padaroma tiek pačiam bankui, tiek ir kitiems sandorio dalyviams, t.y. laiduotojui, garantui, draudikui. Didelės turtinės žalos turinį sudaro tiek tiesioginiai praradimai, tiek ir negautos pajamos. Tačiau, paskolos ar kredito negrąžinimo faktas dar nereiškia, kad dėl to atsiradusi žala yra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Juk pažeista kreditoriaus teisė gali būti atstatyta civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Praktikoje taikoma nuostata, kad nusikalstama žala sietina su banko ar kito į sandorį įtraukto asmens negalimumu kompensuoti žalą įprastinėmis civilinio proceso priemonėmis. Paprastai šis negalimumas atsiranda dėl skolininko nemokumo bei realaus paskolos ar kredito padengiamumo nebuvimu.
Baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą nesiejama su kreditoriaus patirta žala. Šiuo atveju veikos kriminalizavimo pagrindu yra faktas, kad kreditinių įsipareigojimų procese buvo panaudota apgaulė BK 207 str.). Todėl baudžiamoji atsakomybė už kreditinį sukčiavimą atsiranda net ir tais atvejais, kai kredito gavėjas yra mokus ir vykdo savo įsipareigojimus. Jeigu kreditas ar subsidija apgaulės būdu buvo gauti pasisavinimo tikslais, kai jų gavėjas nesiruošė vykdyti savo įsipareigojimų (grąžinti, naudoti pagal paskirtį) – veika kvalifikuojama taikant turtinio sukčiavimo normą (BK 182 str.), kuri yra griežtesnė nei kreditinio sukčiavimo norma.
Labai jau platų klausimą pateikėte - daug ką pasakyti galima!