O kaip apskaičiuoji suminius viršvalandžius? Juk lygini su tų mėnesių, kurie patenka į apskaitinį laikotarpį, valandų skaičiumi. Kodėl žmogui dirbus ne visą mėnesį, staiga mėgini elgtis kitaip ir nieko nebeskaičiuoji? Jei apskaitinio laikotarpio trukmė 4 mėn, pradžia balandis, tai visą apskaitinį laikotarpį lyginsi su balandžio+gegužės+birželio+liepos valandų skaičiumi, kurias dirbtų tūlas darbuotojas, dirbdamas 8 val. per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Jei dirbtas ne visas apskaitinis laikotarpis, o tarkim tik 5 dienos, juk tų 5 dienų valandų nepradėsi lygint su balandžio+gegužės+birželio+liepos valandų skaičiumi?
Jei darbuotojas bus atleistas tarkim gegužės 18 dieną, tai lyginsiu su balandžio+gegužės (iki 18 dienos imtinai) standartiniu darbo grafiku ir gausiu arba viršvalandžius, arba prastovas, arba nieko, jei dirbtos valandos idealiai atitiks valandas pagal standartinį darbo grafiką.
Tininga rašė:
Tai vat ir bėda su tuo, ką mes vadiname "priklausė". Jei darbuotojo grafike numatyta dirbti 110 val., tai mūsų įmonėje laikoma, kad
tiek ir prikausė. Jo
toks grafikas, ir šiuo atveju gauname, kad čia nėra viršvalandžių.