Akcininko paskola

Nieko tada nesuprantu - koks tokio diskontavimo tikslas? Juk tai mažins įmonės grynąjį pelną.

Išsiunčiau paklausimą Apskaitos institutui šiuo klausimu, lauksim atsakymo. Arba medalis Daliai, arba per kuprą man su kočėlu

Loreta, na čia jau prasideda ekonominė beletristika, negi dabar paskaitą skaityt? Apie rinkos dalyvius, vienodas konkurencines sąlygas, tikrąją padėtį, nepagrąžintus balansus?

Lauksim atsakymo.

Nereikia man ekonominės beletristikos, aš ja ir taip soti. Būtent konkretumo man šiame reikale trūksta. Kokie rinkos dalyviai? Kokios konkurencinės sąlygos? Vienintelis akcininkas, kuriam vieninteliam priklauso jo sukurtas UAB-as, veiklos plėtrai įneša savo asmenines lėšas, negi jis pats sau dar ir palūkanas turėtų mokėtis, kai firmai ir taip striuka su pinigais? O jei jis tų palūkanų atsisako, vadinasi, jo balansas gaunasi pagražintas? Nu jau tikrai...

Kai skaičiuojasi menamos palūkanos,tai dedasi į 5 kl.ir apmokestinama pelno mokesčiu,o 6 kl.yra neleidžiami atskaitymai.

Dabar tavo tas UAB-as pvz. dalyvauja kokiame nors konkurse( na daleiskime), jis neturi nuostolio, ane? Vadinasi, jau yra "gražesnis" už tą, kuris neturi tokio gero akcininko, kuris skolina be procentų ir turi imtis veiklos plėtrai paskolą iš banko, o bankas, kaip žinia, be palūkanų neskolina.

Va čia ir yra tikroji beletristika. Dėl to "gražumo" įmonė nori nenori privalo skolintis būtinai su palūkanomis? Tada ir visi bankai turėtų skolint su vienodom palūkanom. Ko visi verslininkai duodasi po įvairius bankus, ieškodami žemesnių palūkanų?

Sakykim,
D630 - palūkanų sąnaudos (neleidžiami atskaitymai)
K ?

Nieko nesupratau. Prie ko čia dotacijos ir iš kur palūkanų pajamos?
Diskontuojant kreditorinį įsipareigojimą, šiaip jau atsiranda palūkanų sąnaudos.

K- 4 klasė (tavo finansinė skola).
Juk tam akcininkui tu atiduodi tą pačią sumą, kaip jis tau ir paskolino. Tik pas tave apskaitoje ji išsiskaido į paskolą ir sąnaudas.

Akcininkui tai atiduosiu tą pačią sumą, bet jei menamas palūkanas paliksiu kaip finansinę skolą, tai ji ir kybos ten. Ar jas reikia amortizuoti, kaip aprašyta metodinėse? Per laiką ir amortizuosis iš įsipareigojimo?
Na, bet visa tai liečia tuo atveju, jei paskola grąžinama vėliau nei po 12 mėn.
O jei pagal sutartį numatyta grąžinti iki 12 mėn? Ir kas, jei negrąžinama, kaip numatyta pagal sutartį?

Ne, Loreta. Paaiškinsiu ūkiškai. Paskaičiavusi menamas palūkanas, tu mažini skolą akcininkui. T.Y. pvz. skola akcininkui- 20000. Diskontavai- liko 15000 ir 5000 palūkanų. O atiduosi 20000, t.y. 15000 skolos ir 5000 palūkanų. Niekas niekur nepakimba. Palūkanos yra "viduje", o ne ant viršaus skaičiuojamos.

Dalia29, bet juk tai juokingi išsidirbinėjimai su tokiais diskontavimais. Paskolinti konkretūs 20 000 Lt, juos reikės ir grąžinti, kam juos skaidyti į skolą ir palūkanas? Jokios ekonominės logikos ir prasmės tame nėra, tai tuščios matematinės manipuliacijos.

Matot, Raini, aš sutinku visu 100. Pagal mane to visai nereikia. Ir vargstam mes su tais diskontavimais, ojojoj. Nuo to kilnojimo pirmyn-atgal jau "žalia".
Bet buvo parašyta, kad nereikia, aš parašiau, kad toks reikalavimas yra . Tik tiek. Dirbdama nedideliame UAB, tikrai tuo neužsiimčiau.

Ne visai... VAS-ai kaip ir dobrovolno prinuditelno verčia realiai mokėt palūkanas (kas visiškai kertasi su logika).
Nes jei skaičiuot menamas - ne tik kad nemažėja mokestinėje apskaitoje apmokestinamasis pelnas, bet gi dar ir finansinėje mažėja grynasis įmonės pelnas, ko pasekoje ribojami dividendai ir ribojamas įstatinio kapitalo didinimas.
Jeigu akcininkai veiklos plėtrai skolina savo pinigus, vadinasi, tų pinigų įmonei mirtinai reikia. Tai jų įmonė, tad visai natūralu, kad kol bus toks poreikis, apie jokias palūkanas negali būti kalbos - nei pelno atžvilgiu, nei pinigų srautų. O jau kai abu šie rodikliai gražūs ir nebekeliantys grėsmės, galima atsigręšti ir į dividendus.

Matau tik vieną išeitį.
18 VAS-e kalbama apie ilgesnį kaip 12 mėn. paskolos laikotarpį. Tikiuosi, nebus jokių pasekmių, jei paskola grąžinama iki 12 mėn., po to sudaroma nauja sutartis - vėl kokiems 10 mėn.
Nes jei čia sugalvotų panaikinti tą 12 mėn., tai palūkanos (kad ir menamos) ko gero jau atsigręštų į GPM.

Kaip kvailai iš šono atrodo tokie "švelnūs sarkazmai". Na pasirodo, yra dalyvių, kuriems prieštarauti negalima, nes jie žino viską.
Visiems galima, o kai kuriems ne, nors tu ką.
Bet visai nenoriu veltis čia į kvailas diskusijas, kaip ir vaidinti, kad nieko neišmanau. Kur neišmanau- ten ir nelendu, jei dar nepastebėjot.
O "iki pareikalavimo" Loretos atveju nieko nepakeis. Yra turinio viršenybė. Ir jei peršoliuos per 12 mėnesių, tai palūkanom GPM ir atsiras. Bet, Loreta, nipergyvenk, menamoms jų skaičiuoti nereikia, nes FA menamų neatsiranda, nes jam negalioja VAS-ai. Vat tiap.

Ačiū. Tik tai dar reikia konkrečiai išsiaiškinti, ar mokestine prasme tai visuomet bus laikoma trumpalaike. Sakykim, pasibaigus pirmiesiems kalendoriniams metams taip ir bus. Bet baigiantis antriesiems ar tokia sutartis netampa automatiškai ilgalaike su palūkanų priskaičiavimu gruodžio 31 dienai.
Čia taip samprotauju todėl, kad juridiškai išvedžiojama vienaip, o buhalteriškai kitaip.

Pvz., LR CK 6.872 str. 3 dalis:
"3.....Jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė."

Ir čia visiškai neužsimenama, trumpalaikė tai sutartis ar ilgalaikė, neskirstoma į iki 12 mėn. ar virš.
Bet ši prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei sutartyje nėra konkrečiai aptartas atlygis. Gi jeigu konkrečiai aptarta, kad paskola neatlygintinė, tai ši prezumpcija negalioja.
Ir vėl gi - negalioja tik juridiškai, bet ne finansinėje apskaitoje.
Va tokios tokelės. Turi apsičiupinėti iš visų pusių, kad būtum garantuotas, jog kokia nors erkė į tave nebando įsisiurbt.

Na perskaičiau porą puslapių ir neramu pasidarė. Pas mus akcininkas UAB-ui suteikia paskolas pradžiai 12-ai mėnesių, po to jei negrąžina per tą laikotarpį rašo priedą prie sutarties ir mokėjimo terminą pratęsia dar 12 mėn. Tai negi jau čia turėčiau skaičiuoti menamas palūkanas?