Is buhalteriu gyvenimo:)))

kol kas turiu tik vieną vaiką

gal, nes aš gyvenime nesu buvusi su vaiku pas dantistą , visada vyras veda, nes man širdį pradeda plyšti iš skausmo, nes pati dantistų nelabai "myliu", bet ir šiaip pas gyd. vyras yra linkęs vesti, nes motyvuoja tom, kad mes moterys tuo klausimu esam labai jautrios

Praeitą savaitę buvau vaiko gimnazijoje "atvirų durų dienoje". Belaukdama prie mokytojų durų suskaičiavau tėvelius. Dešimt moterų ir vienas vyras. Ir tas pats su žmona atėjęs. Nėr ko stebėtis , jei namų 3 kampus moterys pasigrobusios, o tą ketvirtą (kur sofkutė) vyrai laiko.

Nežinau kaip ten dėl pasisekimo, mano giliu įsitikinimu vyras turi būt partneris visame kame, aš kitaip net nesuprasčiau. O kaip tada pasisekė susitart šeimą kurt?

Mano vyras visada eidavo pas gydytojus, nes negalėjau matyti vaiko ašaras. Arba važiuojame kartu, bet aš laukiu koridoriuje.
Po skyrybu tuo rūpinasi močiūtė. Nes aš pirma bliauti pradedu Aš pas okulistą su juo vaikštau.

Aš tuo tam tikra prasme pasinaudoju,bet be jokių forminimų . Mano valdžia kol kas tolerantiškai žiūri į mano "reikia" ,tai neturiu problemų tvarkytis savo reikaliukų susijusių su vaikais.

kol aš namie tai pati ir vedu visur, bet jei dirbčiau tai greičiausiai vyras visur kulniuotų

Dabar gydantis privačiose klinikose, ta baimė atkrenta. Bent jau mano vaikai, kai pasakai, kad eisim pas dantistę, rankomis ploja, nes kol dantis taiso, per monitorių, kuris virš galvos gabo, multikus žiūri, paskui dar dovanų gauna.

Man atrodo, kad su vyrais reikia elgtis kaip su vaikais ir visi gyvenimo rebusai bus išspręsti.Tik reikia gudrumo ir kantrybės.

Čia man nuo vaikystės baimė liko, vaikas tai nebijo, čia aš tokia traumuota nuo sovietinių bor-mašinu, fuj, net prisimint nenoriu

Šiaip pastebėjimas - į diskusiją apie vaikus neįsitraukė nei vienas vyras

Vyrai stebi situaciją.Paskui puls mamutą :)

kaip pirštu į akį

jūsų žodžiuose yra tiesos, tačiau perlenkiate kai kur.
paprastai labai taikliai pasakote, bet šį kartą kažkaip negražiai

Proso rašliava baisi.

jau tikrai

O gi ne tos biaurios bobos gi jumis pagimdė?

na, kad nėra jau tokia baisi...

Todėl, kad jis - vyras.
Vyrams į kraują įaugęs patriarchatas.
Vyrai mąsto kitaip, nei moterys: moterys lokaliai (ką valgyti, kaip už butą sumokėti), vyrai - globaliai (ar yra gyvybė Marse).

Tik aš norėčiau pažiūrėti į tokį vyruką, kuris moteriškę išvarė "nach...ui", nes pats viską moka daryti.
Po to, kai jam reikės prižiūrėti vaikus, sergančius slaugyti, tvarkyti namus, pirkti maistą ir gaminti valgyti -- viską tuo pačiu metu.
Be to, tuo pačiu metu - jis PRIVALĖS DIRBTI, nes turės užsidirbti pinigų šeimos išlaikymui.

Tokio vyro -- per savo kelių dešimčių metų gyvenimą -- dar nemačiau nei vieno.
Tokių moterų -- daugybę - ne vieną, ne dvi ir net ne dešimt -- aplinkui jų šimtai, o per visą Lietuvėlę ir keliasdešimt tūkstančių.

Taigi - Prosai, prosyk lygybę, bet erezijų neskleisk.
Seniai visi puikiai žino, kad dabartiniai vyrai (mano nuosavas - taip pat) - silpnoji lytis.
Prosas sakys - išvyk jį, susirask kitą -- deja, KITŲ (kitokių) vyrų nebėra - išnyko, net įrašymas į Raudonąją knygą nepadeda...

P.S. tik čia viskas - jau ne apie darbdavius ir darbuotojas, čia apie -- moteris ir vyrus...

Svarbiausia tylėjo, tylėjo, mąstė kaip čia ir ką išvartyti - ir skėlė
Pasakysiu savo nuomonę - vyrai viską daro taip, kad tai tiesiog būtų padaryta/atlikta, t.y. matomas rezultatas ir taškas. O moterims svarbiau kaip tai padaryti. Rezultatas svarbus, bet taip pat svarbus ir būdas/priemonės.