Oho...kaip reikalai pasitaiso, kai gaunat pizdako
. Primegzta...
tiek, kad net pamiršau koksai rankdarbis pirmas, kol peržiūrėjau.
bet prisiminti nesunku.
Lea paveikslas...
Tu ,
Lea, tikra peizažistė...Anąkart žiema buvo gražesnė už vidutinę daugiametę...ir dabar tas ruduo...puškiniškas. Paveikslas ar knyga ar dar koksai meno kūrinys yra autoriaus išmonė ...beeeeet turi turėti kažkokį kabliuką kas kūrinį pririša prie realybės. Tai "rudenyje" man vanduo kanale ant tiek tikroviškai ir natūraliai, kad daugiau niekur žiūrėti ir nereikia. Šaltas toksai ....uiiiiiii ir gilus atrodo....priminė kažkuo (bent man knioštelėjo) kanalą grūto parke... kad peršokti per jį kiton pusėn visai nesinori. Labai gražus paveikslas.
Toliau
Rolf ir
Finval mezginiai...Čia kritikas aš silpnas
.Kaip Individas, bambą per kiauraraštį pakasinėti man svarbiau...arba
Finval tampiau nuotrauką kur "požalovatsa administratoru" mažu veidas pasimatys, o ne rašto sudėtingumą vertinti. Man pagarbą kelia viskas ko pats nesugebu...tai lenkiu galvą prieš judviejų kantrybę...
Palaikiau nulenkęs taip maždaug iki monitoriaus vidurio...
...ir dabar lenkiu iki pat klaviatūros...Čia jau Petronėlės siuvinėjimui. Kantrybei tiksliau...Mažas buvau ...knygos su paveiksliukais labiau patikdavo nei be jų, bet kai būdavo pripaišyta taip tautine mistine simboline tematika...nelabaaaaaai. Ir dabar nelabai. Klausia juk nesimaivant pasakyti... Bet ...čia tik tema paveikslo nelabai...o pats darbas netgi LABAI. O kai pagalvoji.... kad ten nenupiešta, o siūlais tai ir tiesą sakant nelabai įsivaizduoju kodėl sako, kad žvejo kantrybė gera.
O knygutės...ką knygutės. Galiu irgi pakartodamas rašyti super vov vai vai vai.
Taip gražu. Bet gražiausia man yra tai, kad tai daryta dovanai ir jos išdovanotos
. Čia turiu pasakyti pamokėlė kokia turi būti dovana. Kaip Elvusia sako...tik dailyraščiu į tokią ...Tokią dovaną gavęs pirmiausia turi suprasti, kad tau beveik ir savo kraują dovanoja. Bene išsiuvinėsi nei karto piršto neįsidūręs ?