Elvusia rašė:
Taip kaip Samajana komentuot nemoku. Man tiesiog gražu, šilta, jauku, paprasta ir miela :)
Aš nekomentuoju. Aš pažiūriu pažiūriu ir rašau tai ką tuo metu galvoju
Galvooooju
o ne jaučiu kažką ten "šiltą ir jaukų"
Lea rašė: Ačiu labai
taip, matyt trūksta tos saulės, šilto vėjelio...Tai va bandau aplinkinius "pašildyti"
Ir sušildei. Labai pažįstama ir su viskuo deranti aplinka. Akys bežiūrint ilsisi .
Pasižiūrėjau ir ....tolumoje vanduo... na gal truputį ir perdaug mėlynas( nuleiskim nepastebėję neatitikimo realybei ir užskaitykim "pašildymo"priemone), bet įspūdis tikrai be jokių abejonių tai upė...neežeras, ne jūra, o būtent upė. Galiu pasakyti kodėl. Upės per amžius turi suformavusios savo vagą. Jos kaip ir įrėmintos... vienų stačiais , kitų nelabai ,krantais, bet visos turi bendrą bruožą- jos visados yra žemiau nei į ją žiūrintis.(
jeigu nepaskendęs)Taigi tavo paveiksle vos tik akį metus tas labai gerai jaučiasi...upė tolumoj bet žiūri į ją nuo gana stataus kranto...galiu pasakyti dar net, jeigu tai lietuvos upė, kad esu dešiniame krante ir kad laikas tarp 9 ir 10.30
.
Prigyriau... dabar reikia peikti. Turėjau aš kaimynę dailininkę ...Jos mes truputį prisibijodavom...keistuolė ji mums atrodė todėl, kad atsisėsdavo vienoje vietoje ir žiūrėdavo prieš save nieko nepiešdama...piešimo reikmenis turėdavo aišku, bet tik kada ne kada brūkšt...ir toliau spokso. Gerai jai gaudavosi...pripažinta dabar (po mirties )
Peizažai jos man patikdavo savo tikslumu.
Tau man atrodo, kaip tik ir trūksta "išvažiuojamosios" sesijos į piešimo vietą. Daug atotrūkio nuo realybės. Keliukas suplūktas...o žolės tarpe - dramblys paėstų...Taip nebūna. Ir išvis, ne tik man... kaip nedaug atitrūkusiam nuo žemės ūkio turi kristi į akis ...žolė tarp medžių biskį per didelė. Daug trąšų ir kultūrinėje pievoje reikėtų pilti, kad tokią vešlią užauginti, o upių krantai nederlingi būna...uoliena kur lengviau vanduo išgriaužia-smėlis daugiausia. Kur tau tokia bus. Nesikabinu perspektyvoj prie medžio vaiduoklio be šešėlio
...bet jų kamieno spalvos per daug konkrečios ir per daug griežtų linijų. Juk tapant, nu taipman atrodo, daiktą matom ne spalvomis ir linijomis, bet kažkaip tuo spalvų perėjimu ar pustoniais, kaip piešimo mokytoja sakydavo, priklausomai nuo daikto buvimo vietos šviesos šaltinio atžvilgiu. Linija daugiau geometrijai tinka . Netelpa man daugiau tave čia peikti
Tobulėk