vieniša mama

Manau,kad pripranta.

Tik taip sako.
Iš tiesų tikrai taip nėra.

Ar gali normalus, sveikas vyras gyventi vienas? Tada jam kažkas yra negerai.

gali, pažįstu tokį. jis ieško savo idealios moters bet į pasimatymus eina su mielu noru, tik gyventi nori su ta vienintele

O vieniša moteris gyventi gali? Ar irgi su ja kas nors negerai? O gal žinote, kur tų antrų pusių būna? Kartais susiklosto atitinkamai gyvenimas ir gaunasi, kad vienas gyveni (tikrai nesiskundžiu ir nevaitoja), bet dėl to jausti, kad man "kažkas negerai" tikrai nesiruošiu.

Gali gyventi vienas
o ką-jis moterų negali susirasti?-taip jau ir gyventi

Jūs turbūt galvojate, kad gyvenimas vien tik apie jus sukasi - jūs aiškiausiai viską suprantate, suvokiate, geriausiai žinote, kas skanu, kas ne ir t.t.?

Matau turit laiko, galit paskaityti, prie tos temos labai tiks
www.moteris.lt/lt/naujienos/veidai/asmenybes/...

Tu vieną kartą burną išsiplauk, senas rūgena.

Jau geriau vienam (vienai) nebu su bet kuo.
Vienatvė iš vis yra nuostabu...

Tik išgeria šampano ir pradeda nertis iš odos, kai pamato gražesnį vyrą...

yra ir tokių

Nei ta vienatvė nuostabu, nei ką. Visur gyvenime pusiausvyra turi būti. Vienišas žmogus, kaip kad Linda, berods, sakė, nori šalia mylimojo atsibusti, gyvenantys šeimoje, kartais tos vienatvės pasiilgsta. Juk ir ikrai kiekvieną dieną valgomi atsibosta.

tai jau tikrai už tai gal ir pavydas senmergėms ima

Dėl ko pavydas? Tik norėjau pasakyt, kad smagu, kai žmogus tą pusiausvyrą randa.

dar nepamirškit, kad viskas eina iš šeimos - jeigu vaikas augo nepilnoje šeimoje arba ta šeima buvo tik ant "popieriaus", tai jam užaugus, bus daug sudėtingiau kurti savo šeima - jis paprastai nežinos, kaip tai daryti, nes neturėjo gyvo pavyzdžio prie akių. tokie žmonės mažai įsivaizduoja, kaip GALIMA GYVENTI su vienu ir tuo pačiu žmogumi jeigu ne visą gyvenimą, tai jo pusę

pritariu. Todėl mūsų senelių išmintis ir sako, ir renkantis porą perspėja, kad jeigu nori gražiai nugyventi kartu, apsidairyk ar jo (jos) tėvai neišsiskyrę.

Ai, gi pagalvoju dažnai. Daug kas ten šaiposi visaip - senmeergės, senmergės... O pagalvojus, tai ir laimingos jos. Gyvena dėl savęs... nei kuo rūpintis, nei prie ko taikytis. Nori pavalgei, nori pamiegojai, nori išėjai kur, nei tau kas ką sako, nei paburba, kad ir vėl barščiai (jeigu man skanu, kodėl turiu virti kopūstus:)), nei rūpintis, ar pavalgę liko, ar gerai ten jiems ir t.t. Nu grynai savo malonumui gyvena.

O tai perduodama genais ar paveldima?

Oi, Elste, pagyventumėte tokį gyvenimą, vilku kaukt pradėtumėte. Visada norisi to, ko neturi ir atrodo, kad ten aukso upės.