vieniša mama

Galbūt, Ilona Bet taip norisi tos ramybės, vienumos ir nieko nieko aplinkui, tik spengianti tyla Ko gero reikia atostogų ir ne tik nuo darbo, bet ir nuo šeimos

Pagal jus gaunasi, kad jei tėvai gražiai ir laimingai gyvena šeimoje - tai jų vaikų laukia tas pats? Kodėl tada labai dažnai pasitaiko, kad pavyzdingai santuokoje gyvenančių tėvų vaikai santuokoje tesugeba pragyventi tik po keletą metelių. Manau čia nuo auklėjimo priklauso. Geriau jau viena mama išauklėja vaiką doru žmogumi, nei kitą kartą abu tėvai taip augina vaiką, kad tas visko pertekęs tikisi, kad ir jo žmona popins toliau kaip kokį poną. Kažkodėl dažnai iš tų gerųjų ir turtingųjų šeimų atžalos nemoka visiškai šeimoje gyventi ir atsakomybę prisiimti. mat žino, kad bet kada gali spjauti į viską ir grįžti pas tėvelius, o jei tik vieną iš tėvų turi, tai nemanau, kad taip lengva ranka gyvenime į viską numosi. Manu tik vargas gali išmokyti kažką vertinti, o ne lepinimas ir "liguista" tėvų meilė.

Atostogavau viena keturias dienas be šeimos.Aha, liuks buvo iš pradžių, gyvenau ,kaip norėjau...bet savaitgalio pradėjau laukti nesveikai,kad tik greičiau savi atvažiuotų...net pyragų prikepiau, šaltibarščių pridariau ir šašlyką užraugiau iš vakaro.Ne,negerai vienam kaip bimbalui.Truputį atitrūkti sveika, bet visą laiką vienam būti,ne, nenorėčiau.

Auklėjimu ir gyvu pavyzdžiu

gal ir taip. Kai jau turi šeimą, jau prisirišimas yra, vaikai... Bet jeigu viso to nėra, nežinai, kas tai yra tas prisirišimas, meilė ir trauka, tai gal ir gerai. Šiaip ir nuo žmogaus priklauso, vienam reikia triukšmo, bendravimo ištisai, o kitam - atsiribot nuo visų ir būti tik pačiam su savim.

Įdomu kodėl vieni žmonės kai pyksta nori, kad juos kažkas guostų, apkabintų, nuramintų, o kiti tokiu atveju nieko neprisileidžia, nieko nenori matyti ir nusiraminti gali tik būdami vieni?

Paskui atrandam tokių keistuolių...

Vienam tikrai negerai.
Bet aš kažkaip jau pripratau.

Juk tau tik viskas ateity...ot artistė

mes visi vieni kitiems keistuoliai, nes esame skirtingi savo norais, požiūriu, gyvenimo būdu ir kt.
juk keistuolis tas, kuris mėgsta brendį, ane. O aš tai degtinę. Nu jau koks keistas, kaip jis gali gerti brendį. O tas galvoja atvirškčiai

Nieko bloga ta vienatvė.Nuo žmogaus tai labai priklauso.Vieni gali gyvent vieni-kiti-visiškai ne.

būtent taip.

Supranta dar ir kaip...jei žinai kad pyragas š...vadinas jau esi juo penimas... šerk tave mėsa...neis atsiginti paskiau...

Aš tikiuos, bet prieš gimtadienius aplanko manę niūri nuotaika, kad va pasenau dar metais ir nieko.
Nieko ypatingo nepasiekiau, kaip buvau viena taip ir esu ir t.t.
Manau kiekvieną panšios mintys aplanko.

žinoma, kad aplanko ir kiekvieną gimtadienį, jau gal nuo 16-os metų... Juk vis mažiau gyventi lieka...

Nesijaudink dėl to.Kiekvienas gyvenimo laikotarpis savaip nuostabus.Juk pastebėjai.
www.youtube.com/watch?v=7oKPYe53h78

Nagi, Elste, tokie gražūs žodžiai buvo apie liepų parką ir ta juoda-balta, o dabar - mažiau gyventi. kas per pesimizmas? Gražiausia gyvenimo dalis priešaky

O jei tėvai išsiskyrę, 10metų mamytė viena nugyveno ir dabar savo žmogutį susirado, kuris šimtą kartų vaikams geresnis už tikrą tėtį, kuris myli, rūpinasi... nejaugi ir tada man nelemta turėti gražią šeimą? O jei kaip tik sieksiu kitko, kad pas mane niekada nebūtų taip, kaip mano tėvams nutiko? Negalima taip iš karto "nurašyti"...

Tikrai ne jums vienai taip...oi tikrai ne... gimtadienis, šventės...tada labiausiai visa tai pasijaučia, o kiekvieną dieną tai dirbi, skubi, tai taip ir nesijaučia..

na bet čia jau yra gražios šeimos pavyzdys. Šiaip nežinia kiek čia tas pasitvirtina, bet taip sakoma. Vieni gyvena tėvų įskiepitu pavyzdžiu, kiti stengiasi priešingai daryti. Nemanau, kad čia taisyklė. Bet liaudies išmintis irgi ne iš piršto laužiama, turbūt