2010-03-30 12:02
Individas
Božė moi...
Aimanos ir dejonės girdisi visame internete. Ar taip aš jus auklėjau? Visai negerbiat senatvės... Su savo senatvinių marazmų, pakrypusiu stuburų ir trimis dantimis teko kulniuoti čia... Teks pratęsti auklėjimą. Puikiai suprantu, kad kai kuriuos tik grabas ištiesins, bet kai kuriais tai teks užsiimti atsakančiai.:))
Turiu pagaliau pripažinti, kad moteriška klasta ir gudrumas egzistuoja... Kai netyčia palikau jus, dalis moteriškių užėmė labai gudria poziciją- laukimas. Iš karto paklausė:
Grįši?
Atsakiau:
Ne.
Vsio. Nurimo, nutilo ir spakaina. Su šitom buvo lengviausia. Bet čia yra dar vieną rūšis... Jos karts nuo karto, retokai, kaip joms atrodė, kelis kartus per diena, vis primindavo:
O tu žinai, čia tavęs pasiilgo ir čia...
Susidarė įspūdis, kad malonumą jautė nuo mano mazolio spaudinėjimo.
Bet čia tai dar nieko... Bet kai mane su Lauriu sulygino.... Nu čia jau niekam niarwai neatlaikytu... Ir sugalvok tu man taip, individą, tą jautrios sielos, jautrių kojų ir kitų dalių saulės senuką sulyginti su .... .... ....
Ir tas toks maigymas, sakyčiau, davė rezultatų... Šiandien aš čia. Kaip visada naglas kaip traktorius, nepamirštantis skolų (kuriu jau kai kas turi), bet nuoširdus ir mylimas kaip kaimyno katinas kniaukiantis naktimis.
Kas čia pas mane dar geresnio? Ai tiesa, buvau išsiųstas (pasiųstas?) į kursus „Kultūringas bendravimas su „asmenybėmis““. Sakyčiau patirties pasisėmiau ganėtinai, bandysiu dabar pritaikyti. Praktinė situacija:
Instruktorių, „asmenybė“ apskundė dėl darbo broko. Instruktorius mirtinoj tyloj surenka „asmenybės“ numerį, palaukia kol ji atsilieps ir sako:
Eik tu nax...
Ir padeda ragelį.... Tai tik vienas iš prijomų, kitų atskleisti neturiu teisės, tarnybinė paslaptis. Na gerai, užtenka apie mane, kaip jums čia sekasi?
Jau norėjau klausti, kad viskas po senovei, bet matau, kad „asmenybės“ leksikone atsirado naujas žodelis „nuskriaustasis“.
Kaip miela.... Nepabijokim šito žodžio- progresas.... Dar į kompanija pasikviesti žodelius „gaidys“ ir „ožys“ ir bus visas, tskant, komplektas... Iš karto matosi, žmogus išsilavinęs. Nėr ko kabinėtis, o tai kaip pavarys „universiteto“ kalba, ilgai ieškosi penkto kampo.
Aš tik turėsiu kiek naglumo, bet labai noriu ( nepagalvokit, kad paprieštarauti, net mintis tokia nekilo) pagalvoti garsiai:
Kuris didesnis nuskriaustasis, ar tas kuris gina savo nuomonę, ar tas kuris ant kiekvieno kampo verkia, kad skriaudžiami generolai? Retorinis klausimas, atsakyti nebūtina.
O jei taip „asmenybių partiją“ sukalti... Vadas pasikaustęs jau yra. Dabar linksmina šoumenai, o taip būtų:
Ti, paxan, za slava atvečiaješ? Ti čjix xalop budeš? Past parvu, margala vikaliu.
Hitleris ranką išmesdavo, o čia tik pirštus reikėtu išlenkti taisyklingai (Palci vejerom). Vaikus mokykloj apmokyti būtų lengva. Toks tarsi kokybės ženkliukas būtų...
Velnias, gal ir tvarka būtų... Neatsakė už žodžius, jį ant keturių kaulų stato iš karto. Žėk, pradėtu bijoti labiau nei Stalino....
Šokoladą tik naktimis sapnuotumėt. Visai apšalot, vakarais šokoladą lapnojat. Kur tai matyta... Ot būtų gražu, išeini į lauką, o ten zylutės su kupranugario nešuliais: strykt- strykt per balas. O dabar... Dyzeliniai šilumvežiai: čiuxuj- nakui, čiukui- nakui...
Tssss, tyliau, tsssss.... Girdit? Vėl dantų girgždėjimas girdisi... Kažkaip buvo lyg ir nutile. Vadinasi tam tikrom personom aš blogą įtaką darau. Negerai, bet ir padaryti nieko negaliu. Kiek besiūliau, net nuogu užpakalių perbėgti per forumą, nepadeda... Gordast. Čia jau niekas nepadės, tik ištiesins... Vadinasi teks trintis.... Ux tu išdykėli.
Taigi, dėkoti nereikia. Atsiminkit, geriau mažas trajakas, nei didelis ačiū.
P.s. Viskas parašyta jumoro forma ir tai mano asmeninė nuomonė, todėl remiantis ja visai nebūtina nurodyti adresato, ar juo labiau adresato svorio, akių spalvos ar kilogramažo.
P.p.s. O žinot ką pastebėjau, kad pastaruoju metu internete kiekvienas prie savo rašliavos prirašo, kad tai asmeninė nuomonė. Oi kaip aš juos suprantu... Pabandyk neparašyti, tai kaip minimum „žėrtva“ išvadins, arba ir dar blogiau...