Jei jau teliko nežiūrim, tai žiūrim ką turim :
Gal aš namisėda ir toliau savo namų nosies neiškišu, dėl to ir nematau kas aplink vyksta, bet visgi :
Sutikau kursuose moterį. Lietuvaitė. Čia gimusi ir augusi, lietuvių šeimoje, tėvai verslininkai... Ir tebegyvena Lietuvoje. O lietuviškai šneka taip baisiai, su tokiu didžiuliu rusišku akcentu, kad pradžioje pagalvojau jog jos gimtoji kalba yra rusų.
O ji viso labo, tėra nutekėjusi į Visaginą ir ištekėjusi už rusakalbio

. Ir jos dukrelė 2 m. lietuviškai jau nebešneka

.
Pasirodo, nereikia vien emigracijos kaltinti kad mes nutautėjame.
Žinau kad aš čia "ne į temą" . Prašau man atleisti. Tiesiog sunku ištylėti kai susiduriu su tokiais dalykais.