Rašinėjat čia kaip iš mėnulio iškritusios (mažiausiai nuo kėdės).
Sielovadą ir kitus pezalus palikim tiems kam tai tiesiogiai priklauso, o pažiūrėkim kiek į šalį.
Valstybė kiekvienais metais tradicinėms religinėms bendrovėms ( kitaip jau liežuvis nesiverčia vadinti) skiria daugiau/ mažiau apie aštuonis limonus litų.
Šiais metais ne kiek nei mažiau.
Pabandytu skirti mažiau, tuoj depešą į Romą: Muuuus mūūūūūšą.
Ir tada tektu ant kelių ir dantyse atnešti.
Šiais metais, dar papildomai skyrė trylika limonų už prarasta ( kažkoki menamai prarasta) turtą.
Beje, kalti dėl to prarasto turto esam visi, tai jau ne ginčų objektas, o faktas.
Visokios atmazkės, mol aš tada dar gimęs nebuvau nikatit.
Kiek pamenu, kaltė tempiasi iki devintos kartos ( daugiau nusimanantys teologijoj mane pataisys).
Mokėsim irgi iki kažkurios kartos.
Kitas dalykas, sugalvojo žmogelis surengti šventę vaikams katedros aikštėje.
Gavo savivaldybės leidimą, bet pasirodo, reikėjo jam gauti ir kurijos leidimą (!).
Kai Paksas tvarkė aikštę ir klojo niekam nafig nereikalinga marmurą, tai leidimų jokiu nereikėjo ( norėčiau atkreipti dėmesį, kad marmuras buvo sudėtas už visų mūsų sumokėtus mokesčius).
Tada viskas buvo zakono.
Man tik keista, jei pvz. aš esu baptistas ar dar koks sutanotas pusgalvis ir man neleido ten sudalyvauti savo apeigose, ar aš galiu vien plytką išsiimti?
Jei taip leistu, tai manau, jau rytoj ten liktu tik plynas laukas ir kelios pušelės apykreivės.... ( Kopijuoju Baranausko "Anykščių šilelį").
Taigi, neleido įnešti Prezidento.
Nu neleido.
Skaitykit šventa raštą, ten aiškiai parašyta:
Gavai per viena žandą, atsuk kitą.
Tik ten neparašyta, kad tai taikoma sutanotu bendrovių vadovams.
Vadinasi, žiebė mums per viena puse, tvarkingai atsukam kitą žandą.
Ali gi ten neparašyta kokį žandą atsukti.....
Kiek teko girdėti, didžioji dalis atsuka tą žandą ant kurio sėdi.