Tininga rašė:
Tuos vaikus aš irgi supratau. Žinojau - kad tai jų gyvenimas, žinojau, kad ir mano vaikai kada nors lakstys... Man nekilo mintis kviesti policijos. Bet tai buvo didelė kančia.
Turim pačius nuostabiausius kaimynus pasaulyje. Iš visų 4 pusių.
Gyvenam draugiškai :)
Pernai vienas kaimynas savo sūnui nupirko keturratį.
O jergutėliau. Tik prigulu dieną pasnaust - o jis ant to savo birbalo ir po langais birbia.
Po langais todėl, kad tarp mūsų nėra tvoros, tai jis birbia ne tik po savo pievutę, bet ir po mūsų.
Turėčiau lanką, atrodo, strėlę paleisčiau
Tai tikrai vargina.
Arba vakare, sėdi sau ramiai lauke, šnekučiuojiesi, o jis birbia, arba susirinkę keli rėkauja, maudosi kūdroje (kūdra taip pat šalia),kitas kaimynas šienauja žolę...
Gali išprotėt.
Jei vaikai būtų nevaldomi, aš būdama karvė boba, juos taip apstaugčiau, kad mažai nepasirodytų.
Bet, kadangi vaikai savi, pažįstami nuo kūdikystės, kartais paprašom, kad truputį volume sumažintų, kartais laukiams kol pavargs, kartais einam į kambarį, užsidarom aklinai langus ir to triukšmo taip negirdim.
Bet nepatogumas išlieka.