durnynas

siūlote pereiti į temą
EI Tomukai,
ar į temą Rankdarbiai ?
ar į temą Sąskaitų korespondencija ? ;)

Na, išmestus gyvūnus mes priglaudžiame jau seniai.
Juk jau sakiau, kad šiuo metu turime juos 8.
Bailius, Lapė, Juozapas, Katia, Katytė, Steputė - Steponas (nes galvojom, kad katinas, pasirodo - katė) :)))) Šie - priglausti.
Pinkis ir Jorkas - dovanotas ir pirktas.

Bet jų yra daug. Tik imk.
Reikia sąlygų jiems laikyti.
Maisto, kol kas, turim.
Pamaitinti jie pas mus.
Ne vienas forumo narys matė mano augintinius - rubuiliukai :)

Žinoma, reikia vieną dieną užsiimti ir padaryti šitą reikalą.


O apie senelių namus mintis kilo, galvojant apie mano mamulę.
Ji per dienas namuose su augintiniais.
Net neįsivaizduoju, ką ji veiktų namuose vienui viena.
Dabar gi - tai katiną į balkoną išleidžia, tai šunį.
Tai gert įpila, tai pasišneka.
Kai grįžtu, jau pasakoja: Juozas šiandien 3 kart į lauką prašėsi. Net pavargau


O man smagu - turi užsiėmimą.

Patikėk, pas mus kiekvienas žemės centimetras Kauno kainomis.
Turiu aš tos žemės.
Tik pinigų reikia. Ir sveikatos :)

taip Čia ir svarbiausia seniems žmonėms, turėti užsiėmimą, kuo rūpintis, ir su kuo pakalbėti.

Oho, net 8 augintiniai. Šauni esate, Elvusia.

galvoji tik tiek čia tik maža dalis, o kur dar 40 ančių

Oi, ir dar kaip pasišneka, gražu klausyt... Sako jei dar gyvūnėlis kalbėt mokėtų tai būtų išvis gerai. Ką jau ir kalbėt, aš net pati šnekuosi su savo ciūckium, matyt jau tas amžius kai vaikėti pradedu

jeiggu turėtumėte 88 tada būtumėte dar šaunesnė...

Jums to nesuprasti. Gyvenkite su savo vėžliukais ir nesikiškite į rimtus pokalbius.

žemės ir mes turim užtektinai, ir miško dar prie upės. Ale va reikia pastatų
nebent kokius vagonėlius, paskui aptaisant juos ir įrengiant nuolatiniam gyvenimui
sakau, reikia pasidomėti ES fondais, nugi tuėtų būt kokia parama geram darbui, ania

Čia - su šešku :)
Todėl, gal kartais labai įkyriai atrodo mano kalbėjimas apie gyvūnus. Jų gynimas.
Bet, reikia matyt, kaip gyvūnas, išmestas, paliktas likimo valiai, kenčia.
Kokios būna jo akys: pilnos baimės, nepasitikėjimo ir vilties....
Juk jis priklausomas. Nuo mūsų. O mes - tokie visi svarbūs ir reikšmingi.
Niekad nepamiršiu pirmos priglaustos vilkšunės - Šilės. Tokį vardą išrinko jai dukra.
O į namus partempė sūnus.
Nes jis matė, kaip ją išmetė iš automobilio.
Išgyveno ji pas mus ilgai. Dabar net galvoju: gal 10 metų.
Ji buvusi tiek mušta, kad pakelta ranka jai būdavo kažkas tokio. Ji inkšdavo ir gūždavosi.
Kaip galima neužjausti?
Mes kitaip nemokam.....

tai kad iš tikrųjų su jais galima susišnekėti ir pasišnekėti.
Jie viską supranta tik pasakyt nemoka. Nu pasako, bet sava kalba, reikia suprasti. Laikui einant pradedi suprasti tą kiekvieną cyptelėjimo ar kiauktelėjimo intonaciją, ką ji reiškia. Ir puiku - bendravimas vyksta labai šauniai.

hi hi :)

Čia nuo žmogaus priklauso, ir nuo jo auklėjimo. Kartą su savo šuniu buvau pas veterinarą, ir atėjo toks berniukas, gal kokių 12 metų, visas išsigandęs, tiesiog apsiašarojęs, atnešė sužeistą mažą paukščiuką ir prašo veterinaro kad jį apžiūrėtų, jei reikia sutvarstytų ir išgydytų. Vat ir pagalvojau kad toks vaikas kad ir užaugęs niekada nenuskriaus jokio gyvūno

Labiausiai tai nuo auklėjimo. Kokį augdamas mato tėvų santykį su gyvūnais, gamta, taip ir pats užaugęs elgiasi. Juk būna, kad žmogus degradas praktiškai, o vat gyvūno niekada nenuskriaus, paskutiniu kąsniu su juo pasidalins.

Priminėt :)
Mūsų trispalvė Katia - tikra žvėris.
Gaudo viską, kas juda.
Parnešė mums strazdą. Gyvą. Bet sulaužė sparnelį.
Ką daryt?
Apskambinau visoms vet. gydykloms, kur vežam savo augintinius - niekas neužsiima.
Galiausiai suradau savo kaime vieną jauną vet. gydytoją. Su sūnum nuvežėm. Sutvarstė jis tą sparnelį.
Bet.... paukštis neišgyveno.
Matomai, dėl patirto streso.

Durnynas - pasakytų daugelis.
Ką aš žinau. Kitaip nemokėjom :)

Šią vasarą vyras, vedžiodamas šunį, rado sviliką. Mažas, žvirblinių šeimos paukštukas.
Ir ką - ką radau, tas mūsų
Bet čia jau aš nesusilaikiau. Nunešiau ten, kur rado, ir paleidau.
Jis dar neskraidė.
Bet, pagalvojau - na kur mes jį dėsim.
Iki šiol mane vyras ėda: paleidai, tai gal kokia katė jį jau suėdė
Nuotraukoje: sūnus laiko rankose paukštuką :)

Teisignai padarei, Elvusia.
ir gamtininkai pataria, rastą paukštelį palikti ten kur radai,na pakelti kur ant šakos, kad tos katės nepsiektų ar mašina nesuvažinėtų. Bet paukštukai-tėveliai jį pasiims patys [/u]

Bet koks gražuolis tas paukštukas...

O aš galvoju, kad visus valkataujančius gyvunus reikėtų įkurdinti gyvūnų prieglaudoje, kurią išlaikytų ir prižiūrėtų pavyzdžiui nuteistieji. Sėdi ten dyki. Maisto kiek gauna nesuvalgo. Arba užsimano streikuoti ir tą maistą tonomis reikia utilizuoti . Na pas mus lyg kažkoks ūkininkas susirenka maisto atliekas iš kolonijos.
Nors tokia nauda iš jų būtų. O dabar jiems viskas ant lėkštutės, o gyvūnų prieglaudos turi ranką ištiesę ieškoti paramos.
Beje, kažkur skaičiau kad Rusijoje taip jau yra padaryta kad nuteistieji globoja gyvūnus.

aha :) naminiai gyvūnėliai yra ledasss :)