Linda6 rašė: Taigi nors šiame versle yra nemažai rizikos, tačiau darbščiam žmogui pradėti verta
Tinka ne bet kam.
Svarbiausią pamiršai. Nebijoti jų rekomenduotina...
ir truputis specifinių žinių .
Nebūtinai dėl verslo. Galima ir šiaip...kaip katę ar šunį auginti. Savo malonumui.
Pirkti...ar, kaip Elvusia katę...priklydusias priglausti...
(
Elvusios daugiau neminim. Baisią gėdą apturėjau per ją, ir dabar aš su ja "praktiškai" nedraugauju).
Aš bičių esu turėjęs beje. Galiu papasakoti...
...turėjom kaime sodybą. Artimiausias kaimynas buvo labai šviesaus proto žmogus, tenykštis eigulys, bitininkas ir mano "podžius" viename asmenyje. Į mūsų sodo obely atskrido ir "susimetė" bičių spiečius...Ne viskas buvo taip paprasta... pradžioje buvo nutūpusios ant atdarų vasarinės virtuvės durų kybančio merliaus nuo musių ...
(kas kaime gyveno supras)paskiau ant šulinio rentinio...gerai neprisimenu ...bet atrodo mama su šliapia šluota krapindama jas nuvarė...bet netoli...iki obels. Einam pas "podžių" sakyti ,kad bites savo pasiimtų. Jisai griežtai ne. Ne mano ir viskas. Sako mano ramios buvo. Čia pas tave jos atskrido iš kitur, tu jomis turi ir rūpintis. Duodu avilį...ir turėk. Aš nei per kur, bet mama...imam imam..."aš viską išvirsiu supirksiu tik tu man padėk jas pamaitinti prieš žiemą". Nu ir paėmėm...Avilį išplovėm(pakirmijęs buvo...bet namų darbo) mėtom ištrynėm , aišku bites spietinėje prieš tai uždarę, kad nenuskristų...
Pavakerėje suleidom avilin...ir vsio...patenkinti bitininkais tapę. Ryte einu pažiūrėti...O jos vėl toj pačioj obelyj. Siaubelis...Nieko neturim ...nei tos spietinės nei rūbų, "podžius darbe"...Ką daryyyyt????
ir baisu kad nesugiltų be to.
Sugalvojam...nuo avilio nukeliam dangtį...tris lubų lenteles ir jį pastatom po kybančiu spiečiumi. Kybojo truputį kairiau... iš tų išimtų lentelių padariau kaip ir takelį joms avilin rėplioti. Ir surėpliojo
Ir toje vietoje jos paskiau išgyveno daug metų..."Mesta znat nado" ne be reikalo sakoma