KAM SUTEIKIAMA TEISĖ NUSTATYTI VYRIAUSIOJO BUHALTERIO ATLYGINIMĄ

Žinot.... daug kam sunku. ir daug kam tų pinigų reikia, bet reikia džiaugtis tuo, ką turim, džiaugtis kad nesėdime darbo biržoje. Džiaugtis, jog gauname bent 600 per mėnesį. ir džiaugtis, jog turime stogą virš galvos ( nors ir ne savo).

Aš keliones seniai pamiršau po egzotiškas šalis, tačiau aš esu laimingas - nes negaudamas didelio atlyginimo neprivalau dirbti už 5 asmenis.... nedirbu už 5 asmenis - reiškia tausoju nervus. nervų sistema sveika - nereikia man ir atostogų....

Daugelis didžiają dalį pinigų atiduoda sugadintai sveikatai, kurią sugadino dėl persistengimo jaunystėje... kai stengėsi uždirbti kuo daugiau....

Sveikatos nenusipirksi. Dirbkite 1,0 etato ir būkite laimingi :)

Teko... Bet žiūrėti galime ir į tai su šypsena.
Argi ne romantiška pasėdėti žvakių šviesoje, visai šeimai kartu susėdus, pasialbėti, pabendrauti. Elektra išjungta - ir gerai. Nors neišsilaksto kiekvienas po pakampes, kas prie TV, kas prie kompo. Bent pagaliau pasėdi visi kartu... atsiranda artimesnis šeimos ryšys...
Bet... kitiems geriau plaukus rautis ir nervuotis, rėkauti, kad kalta valdžia ar dar kas, kad sėdi dabar be elektros.
O gal patys kalti??? gal kai turėjo pinigų, leido kur reikia, kur nereikia. Geriau penktą kartą į Egiptą nuskris po palmę pagulėt, kad galėtų kolegoms pasigirti, bet skolos už būtą lai augą - dzin.

Bet kaip jau rašiau - beprasmiška diskutuoti,nes kiekvienas savaip į tą patį dalyką žiūri...

Šnekame apie tai, kad ateina žmogus dirbti pas tą kuris ieško darbuotojo. Ne prievarta jam kažkas tą darbuotoją įkiša. Ateina specialistas su atitinkamu išsilavinimu ir tikisi dirbti atitinkamą darbą. Bet atsitinka taip, kad tas darbdavys nei 8 klasių nebeigęs. Neturi elementaraus supratimo kaip elgtis su darbuotojais. Kaip nustatomas jų darbo užmokestis. Mat įmonėje jis elgiasi kaip savo namuose, taip kaip jam šauna į galvą. Ir nieko tu jam neišaiškinsi. Jis nesupras. Nes jam atrodo, kad jis gali viską "nupirkti", tame tarpe ir buhalterį. Bet nupirkti jis gali tik už savo paties pasiųlytą kainą. Būna kad taip ir pasako tiesiai šviesiai "aš tave perku" . Man teko iš poros potencialių darbdavių tą girdėti. Tuo mūsų pokalbis pai pasibaigė.
Kai mes einame darbintis, iš mūsų paparašo pateikti dokumentus kad pagrįstumėm savo kompetenciją. O kas paparašo dokumentų iš pieliečių kurie steigia įmones ? Jiems nereikia jokios kompetencijos. Svarbu kad pinigų turi įstatiniam kapitalui ir viskas.
Ir visa čia esmė. Jei mums pasiseka ir mes patenkame pas išsilavinusį, dirbantį, žinantį ko nori darbdavį-mums pasisekė. Betkokiu atveju, vienas iš motyvų einant dirbti yra atlygis.

Elste, jūs nusišnekate. Nes nesate niekada patyrusi bado ir skurdo. Tame jokios romantikos. Gal papasakoti kiek dienų kankina alkis ir po kelintos dienos jis atslūgsta, nebebūna toks aštrus.

Egoizmas. Absoliutus. Besarmatiškas.
Aš turiu, o visi kiti dzin.

Bet šiaip tai taip ir yra. Darbdavys perka tavo paslaugas, tavo darbą. Jis pasko, kiek gali mokėti, tu pasakai, už kiek gali parduoti. Taip ir deramasi
Ir ne darbdavio išsilavinimas čia ar naujalietuviškas elgesys
Netgi seminaruose taip moko (temos tokios būna) - "Kaip parduoti save darbdaviui" ir pan.

1. Atlygis.
2. Plėtra
3. Karjeros galimybės
4. Ryšiai , komandiruotės, parodos, seminarai, apmokymai.
5. Kolektyvas.
6. Įmonės veiklos sritis.
7. Įmonės geografinė vieta.
8. kitų kolegų rekomendacijos.
9. Darbo pobūdis.
10. Įmonės vadovo požiūris į darbuotoją.

Šios savybės man tikrai svarbios. ir ne tik ATLYGIS.

Taip tik rašote, bet pats tikrai gaunate ne 600 Lt per mėn. Ir manau, kad jūs neįsivaizduojate gyvenimo ir buities žmonių, kur vyras+žmona gauna 1200 Lt per abu ir išlaiko dar 2 vaikučius.

Byla,
Elstė gyvena daug lieviau nei Jūs... pas ją vien senienos.. tiek namie tiek darbe...
beje ji iš temos "Durnynas" . ji niekadas nesurpanta ką šneka...
Bet čia ir yra žmogaus laimingumo paslaptis - ji durniuoja, o jai darbdavys moka pinigus :) Tai kur čia nesidžiaugsi :)))

O nuo kalbėjimų ir dejavimų elektra neatsiras... yra kaip yra. reikia su tuo susitaikyti.
Aš ir esu įsiskolinęs truputį ir labai nesmagiai jaučiuosi... bet taip yra... nieko kol kas labai nepakeisiu...

Beje.. jei Jums atjungė elektrą... tai kaip Jums internetas veikia ? :)

Taigi pats parašei :
1. Atlygis
o po to visi kiti dalykai.
Colop, man dar neatjungė elektros ir skolų aš neturiu. Bet aš žmogus kovotojas. Ir pratusi užsidirbti savo darbu. Ir tą darbą kurį dirbu- stengiuosi padaryti gerai. Ir niekada nesusitaikau su pažeminimu, ir niekada nuolankiai neatsuksiu kito skruosto...

Mano teta kažkaip išgyvena.
Vyras atleistas iš darbo. Dirba tik ji viena už 800 į rankas. Augina 2 vaikus mokyklinio amžiaus - paauglius.

nežinau kame sėkmės ir išgyvenimo paslaptis.. gal santaupos.. gal giminių pagalba.... gal mokėjimas pasirodyti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku. Ji taip gyvena jau 1 metus laiko beveik. nesiskundžia...

Na va šiuos kriterijus ir išsidėlioja kiekvienas pagal save. Kam kas pirmoje vietoje, kam kas paskutinėje.
Na pvz. aš eidama darbintis pasidėlioju taip:
1. Darbo pobūdis.
2. Įmonės vadovo požiūris į darbuotoją.
3. Kolektyvas (atmosfera, primas vaizdas ir pan.).
4. Įmonės geografinė padėtis.
5. Altygis.
o paskui jau visi kiti, kurie nei svarbūs (įmonės veikla, karjera, plėtra), nei labai reikalingi (ryšiai, komandiruotės, parodos ir pan.).

taip. atlygis svarbu. (vienas iš svarbiausių veiksnių) bet kad ir koks ten atlygis būtų - tai nėra vienintelis veiksnys.
jei atlygis bus geras, bet visų kitų punktų nebus - tada tegul tas darbdavys tą atlygį pasilieka sau.

Aš surašiau ne pagal pirmumo teises. (prioritetus).
tiesiog iš eilės surašiau.

Colop, niekas čia neverkia ir nedejuoja, o tiesiog konstatuoja, kad svarbu, kiek uždirbi.

Tu man patinki :) Aš irgi taip manau, nes aš daug mieliau rinkčiausi
darbą už 1000 litų žirmūnuose, negu už 1050 litų antaviliuose kokiuose ar gariūnuose.

įvertinti reikia ir laiką, kuris naudojamas KASDIEN, norint nuvykti į darbą :) (ir grįžti iš jo). o tai jau kuro, laiko, viešojo transporto išlaidos).

[quote="Elste"]
4. Įmonės geografinė padėtis.
5. Altygis.
/quote]

Laura, taip svarbu :) visi norime uždirbti kuo daugiau :)))
tik nereikia to laikyti vieninteliu kriterijumi apie darbą...
pabandau pasapnuoti... Direktorius man rytoj pakelia alga dvigubai..... norėčiau aš to ar nenorėčiau.... tai aišku , kad nenorėčiau, nes tada turėčiau dirbti po darbo už ačiū , turėčiau atsisakyti pietų pertraukos , kurios metu sutvarkau daug reikalų asmeninių...
neleistų pasirinkti laisvo grafiko..... turėčiau išmokti virti kavą.... iškepti sausainių... kas rytą nuplauti jo mašiną....
ar man to reikia... ? :) nea :) man užtenka tiek, kiek gaunu :)

Byla... galiu tik užjausti dėl tokio požiūrio...
(o patirtis laaabai užgrūdina... pradedi kitaip suvokti gyvenimą... ir pakeisti požiūrį į tą sunkią patirtį...)

O aš mielai dirbčiau vieną darbą už 3000 Lt negu dabar penkis darbus už tą pačią sumą. Bet yra taip kaip yra.

(1200 Lt per abu vyras+Žmona, tai dar geros pajamos).