Bože, božę...
Kažkoks košmariškas košmaras...
Mama į mytą vienos neišleido, liepė pasijamt mažąją sesę. Jau pakeliui į sodybą šita maža niekšelė mane aprėkė, aptalžė ir pešiojo už kasų (gerai kad nors porą padorių mergiūksčių mašinoj buvo). Paskui dėl to kad susipykom, neparodė kur reikia sukti, tai pralėkėm posūkį. Atvažiavus į sodybą rėkė, šaukė "bijau", vos nutempiau iki stalo
Stovyklos vadovybė baisi, pikta, žodžio ištart neleido. Kai reikėjo vėliavą kelt, vėl tą mažąją niekšelę prie stulpo pastatė, o ta tik akis išpūtė ir stovėjo galvą užvertus. Po to, ačiū aukščiausiajam, davė truputį užkast, tik pradėjo gyvenimas šviesėti, ir vėl visus iš užstalių ištraukė. Nu gražumai prasidėjo... Suskirstė visus pagal kažkokius mistinius požymius
(vieni žydri, kiti ružavi, o man iš viso kažkokie ufonautiški žaliūkai atiteko
). Prasidėjo egzekucijos: virve visus pasmaugt norėjo, kažkokius kamuoliukus neaišku kur susigrūsti ir nepaleisti liepė. tada nisuvedė į smėlio laukus, pripiešė kažkokių linijų, davė ant visų vieną kamuplį ir liepė vienas kitą talžyti. Negana to, tas kas talžomas nenorėjo būti, turėjo žole keliais šliaužioti, arba galvą į smėlį užsikasti, kaip stručiai. Tiems kas sugebėjo išlikti gyvi, toookiuuus kvailus klausimus uždavinėt pradėjo
Siaubas, gerai kad Elstė vienintelį teisingą atsakymą į vieną klausimą žinojo. O vienas klausimas toks buvo
Artas vėliau visą vakarą jo subtilybes su Vyšnium aiškinosi. Prasidėjo prizų teikimas- ką manot, gavau nors vieną kokį mažytį nupiepusį prizelį? Nė velnio, ten viskas pagal pažintis išdalinta buvo
Tomas matyt smarkiai tam prieštaravo, vidurinį pirštą parodyt norėjo
, tai Rolanda jam kaip kando
... Sugalvojo paskui naujokus krykštyt
Nusiviliojo į kažkokią salą, uždegė raganų laužą, kažkokią labai siaubingą ir labai ilgą priesaiką (kol Artas ją perskaitė, tai pjedestalas, ant kurio jis stovėjo, pradėjo šaknis leisti) kartot liepė, o paskui tuos naujokus pašventino su tokiuuuu įdomiu daktu
Individas, taip tau ir reikia... Nu galvoju viskas- egzekucijos baigėsi... Cha -cha... Kol mes ten tampėmės su tais fakelais, Aradija su Loreta nukniso šašlykus, išsikepė ir suėdė... Charčio sriubos iš viso nemačiau, nes kai nuėjau jos ieškot, tai Artas su Loreta13 užsidarę virtuvėje gaudė tokius didelius vabalus, ir metė juos į sriubą...
Nu viskas, mano nervai nebelaikė, nuėjau miegot... Aha, spėkit iš vieno karto kaip man sekėsi pailsėt? Muzika tragiška (tipo "sparnuotosios supynės"), dainavimas karaokė baisus (Nu gal tik Tomo ir Vyšniuko duetas toks visai neblogas)... Va taip net nespėjus bluosto sudėti, atvarė kažkokie chalatuoti psichiniai ( nes rankovės tokios labai ilgos tabalvosi, nu kur už nugaros surišamos), kažkokių neaiškių piliulių, skysčių prišėrė prigirdė. O vienas tarp jų maniakas buvo, nes kai spaudimą matavo, tai jau taip ... o paskui nuo Dalios kojų akių atikraukt negalėjo, o paskui iš viso suįžulėjo... Va taip besitampat pusryčių laikas atėjo. Ir ką? Įmetė mane į narvą su stručiu, liepė iš jo kiaušinį atimt, paskui dar tą kiaušinį reikėjo dantimis prakast, nes kitaip nedūžta... Ir eilinį kartą visi kaiušinienę valgė, o man špigutė. Viskas, daugiau mano kantrybė nebelaikė, palikau Aradiją pesčią eiti namo, Tiningą išmečiau iš mašinos pusiaukelėj... Gaila kad tą mažąją niekšelę reikėjo namo mamai parvilkti
Vienu žodžiu- KOŠMARAS