Vienas vaikas iš pajūrio jau namuose, kiti trys dar tebevažoiuoja.
Kauniečiai, jūs fantastiški. Tokio organizavimo dar tikrai neturėjom. Viskas iki smulkmenų apgalvota, suderinta, išbaigta, Ne veltui jūs, xoleros, taip tylėjot kaip partizanai. tai, ką patyrėm, buvo tikrai žavu.....bliausiu
Kėlėm vėliavą (vadovytė Rolanda buvo labai griežta, bet gera, o jos švilpukas gražesnis už proso), paskui valgėm (stalai serviruoti eina sau kaip liuksiškai, dabar prisiminusi vėl noriu noriu noriu), paskui sportinės ir intelektualinės rungtys, kur mūsų Rasa per virvutę šokinėjo gražiausiai iš visų, paskui traukėm virvę, kur vaikas vos nepersipjovė delno, paskui krikštijom vienintelę naujokę (tiesa, individas jai padėjo pasikrikštyti). Po krikštynų tie erodai kaip baisi kukluksklano procesija užpuolė mūsų dieviškuosius šašlykus, kuriuos su tokia meile raugė Cha-Cha, o mudvi su Aradija tysėm juos ant iešmų ir kepėm (gėda tau, Samajana).
Tai va, kai sudorojo šašlykus, užpuolė šokoladinį fondiu. Nusideginę liežuvius movė gesinti jų į alaus bačką. Bebėgdami užmatė agiedrės keptus sūrius, ir tuos nušlavė nuo stalų. Apie Rolandos širšių medutį patylėsiu, kažkas įmerkęs liežuvį į kibiriuką, visą ir patvarkė.
Nu o tada jau prasidėjo..... Šokiai pokiai ir karaokiai iki ryto. Tomukas bliovė ne į taktą ir trukdė man susikaupti. Kiek individas besistengė, nu niekaip nėjo nuvaryt jo nuo mikrofono.
Naktis praėjo ramiai, niekas nenuskendo. Kai kam liemenukas dingo, bet nieko, gerai, kad du turėjo. Paryčiais atsibastė daktarų klanas tikrinti pulsų (hm... kažkokie lievi daktarai, nežino, kurioj vietoj pulsas). Paskui kai kas nederamai elgėsi prie stalo, bandydamas išgręšti stiklinį daiktą. Gerai, kad atvažiavo Elvusia ir atvežė ledų, tai atvėsinom kai kieno šachtas.
Tiesa, Loreta13 su individu iš vakaro virė charčio. Nu nežinau, neežinau, kas ten ką virė, bet galvoju, kad bevirdami vieną puodą patys ir išragavo.
Tai va tiek pirmai pradžiai. Kaip visada, atsisveikinimo ceremonija nebuvo viena iš linksmiausių. Juodas strutis vijosi mus iki pat kelio posūkio. Už kiaušinį norėjo atkeršyt.
Žodžiu, mielieji ir mielosios - ką čia beparašytume, jūs vis tiek nepatirsit to, ką patyrėm mes. Šiltas sutikimas, linksmas ir nuoširdus pasibuvimas ir vandeningas atsisveikinimas. Užuojauta jums.....