Mokestinis nuostolis, o apskaitoje pelnas

Sveiki,
labai reikia pagalbos, gal kas susidūrėte su tokia situacija:
fin. apskaitoje išvedamas pelnas, tarkim 1 500 tūkst. Lt.
mok. apskaitoje (dėl pagreitinto turto nusidėvėjimo metodo taikymo ir labai didelės turto vertės) gaunasi milžiniškas nuostolis, tarkim - 2 500 tūkst. Lt.
KLAUSIMAS: kaip apskaičiuoti pelno mokestį?

Pelno mokestis skaičiuojamas nuo mokestinio pelno, o ne nuo fin ataskaitų pelno. Todėl pas jus pelno mokesčio nėra.
Finansinis ir mokestis pelnas tai du skirtingi dalykai. Labai dažnai buna atvirkščiau, įmonė turi grynojo nuostolio, o dėl neleidžiamu atskaitymu mokestinio pelno ir moka pelno mokestis.

tai tą dalyką aš suprantu, o tai kaip apskaičiuoti pelno mokestį, rašomą į pelno (nuostolio) ataskaitą?

Į pelno/nuostolių ataskaitą rašomas apskaičiuotas pelno mokestis. Praktikoje jis apskaičiuojamas pildant deklaraciją PLN204.
Jei pas tamstas pelno mokesčio nėra, nes (labai įtartinai) gavote mokestinį nuostolį, tai ir rašyti į tą P/N atskaitą nėra ko.
Panašu, kad sprendžiate kažkokią studijų užduotį. Atkreipkite dėmesį, kad jūsų aprašytu (vargu ar realiu) atveju atsiranda atidėtojo pelno mokesčio turtas.

Nieko naujo nepaskėte tamsta. Kas iš kur skaičiuojasi, kai yra normalus atvejis pats žinau, bet čia, kažkokia nesamone. Ir čia yra realus atvejis.
Fin. apskaitoje nusidėvėjimo sąnaudos sudaro 2 800 tūkst. Lt. (nusidėvėjimo laikotarpis 16 m.) Mokestinėje apskaitoje kaip minėjau taikant pagreitintą nusidėvėjimo metodą 5 600 tūkst. Lt. (nusidėvėjimo laikotarpis 8 m.).

1. Jei tamsta taip viską žinai, tai kam klausinėji? Ir dar tokio paprasto dalyko - ką rašyti į P/N ataskaitos eilutę, jei pelno mokesčio nėra.
2. Kur čia pats įžiūri pagreitintą nusidėvėjimą? Skaityk Pelno mokesčio įstatymą, ten tokių nusidėvėjimo normų išvis nėra. Nebent ten dvigubo balanso metodą taikai mokestiniam pelnui, o tiesinį finansiniam.

Raini, mielasis gerasis Raini, nebuk toks pyktas nuo pat ryto. Saulė šviečia, diena graži, žadėtos šlabdrimos nenusimato. Nusišypsok.... na nusišypsok..... nors šiek tiek..... ne taip.... šiek tiek plačiau..... ir dar plačiau....... va taip

P.S. žmogus paklausė, mes atsakėm ir visi laimingi, o priežastis klausimo tegul lieka paslaptis

Kadangi čia konsultuojama tik geranoriškumo principu, todėl paklausėjas turi būti labai korektiškas ir dėkingas už kiekvieną atsakymą. Čia niekas niekam nieko neskolingas

Gerbiamos buhalterės ir gerbiami buhalteriai,
Nedegu noru lįsti į praeitus etapus, nes tai labai neįdomu.
Tačiau kai buhalterijoje skaičiuojama taip, kad būtų kuo didesnis pelnas ir kuo didesni mokesčiai be reikalo, mano nervai neatlaiko. Tada džiaugiuosi, kad neturiu pistoleto.
Jokie įstatymai nereikalauja be reikalo uždidinti mokesčius.

O priskaičiuoti neesantį pelną labai lengva: neskaičiuoti sąnaudų arba skaičiuoti tik dalį sąnaudų, uždidinti turto nusidėvėjimo metų kiekius, palikti sąnaudas sandėliuose, nors mažytės UAB savininkas apskritai neturi sandėlių - ir turėsi didžiulį priskaičiuotą pelną, tačiau bus tuščios įmonės sąskaitos,didelės skolos tiekėjams ir mokesčiams. Šitaip skaičiuojant, Įmonei dirbtinai ir neišvengiamai pagreitinamas galas.
Kodėl tai darome?

Jūsų klausimas tik retorinis ar kaip??

Neesu pretendentė į valdžią ir niekas manęs nemato - tad gražūs žodžiai netenka prasmės. Pavargau laidoti įmones.

Nesuprantu, kam daryti žalą darbdaviui - kad ir piktam, ir neteisingam - pelno ir kitų mokesčių uždidinimu, nors to nereikalauja įstatymai, o ir biudžetas už permokas nepadėkos.
Skaitykime pagrindinius finansinius įstatymus, kartokime tuos įstatymus, kai skaičiuojame pajamas, sąnaudas ir mokesčius.
Galvokime apie tą, kas mums moka algą. Bent sąžinė bus švari.

O kas daro žalą darbdaviui?

Netyčinę žalą savo darbovietėms daro buhalteriai, kurie neteisingai išmokę ir supratę buhalterių kursuose buhalterinio darbo prasmę. Mūsų užduotis - ne priskaičiuoti kuo daugiau mokesčių, o priskaičiuoti būtent tiek, kiek priklauso.
Jeigu įmonė perka tik tiek medžiagų, kiek reikia konkrečiam užsakymui atlikti - kam kaupti ir palikinėti metai iš metų sandėlių apskaitoje tuoj pat atiduotas darbui prekes?
Kam vadinti ilgalaikiu turtu skirtas nedelsiant naudoti darbo priemones, kurios tikrai nebetarnaus nei metus?
Kam išgalvoti kuo ilgesnius turto nusidėvėjimo normatyvus?

Čia yra kvaila diskusija į vienus vartus. Mes tikrai nežinome, ar sąmoningai kažkas darė neprotingus, nesąmoningus dalykus. Ir nesu tikra, ar jūs viską teisingai supratote.

Visos klaidos buhalterijoje taisomos ir tai galima daryti šiuo metu nuo 2009 metų. Ir jeigu pradedu dirbti ir matau, kad yra labai blogai ne į naudą įmonei padaryta, informuoju vadovus derinu, lendu į praeitus laikotarpius ir taisau klaidas.

Ir niekas nėra šventa karvė, klaidų pasitaiko. Jeigu vadovas renkasi nekvalifikuotą buhalterį, tai kartu su buhalteriu ir atsako. Karatais net ir įmonės žlugimu.

Didesnio briedovo kaldinimo nesu girdėjusi

Medžiagas nurašinėja buhalteris pagal jų sunaudojimo aktą. Tad jei tokio akto nėra tai jos ir kaupiamos atsargose
Ilgalaikiam turtui įsigytas turtas priskiriamas buhalterio pagal įmonės apskaitos politiką, kurią ruošią įmonės vadovas - darbdavys. Taigi buhalteris būtent ja ir vadovaujasi, jei tokios nėra tuomet vadovaujasi verslo apskaitos standartais.
Taigi buhalterio darbas yra tikslus ir nepriklauso nuo jo sąžinės. Aš asmeniškai jos jau seniai neturiu

"pagal įmonės apskaitos politiką, kurią ruošią įmonės vadovas - darbdavys'.


Jeigu darbdavys surašo medžiagų nurašymo aktus ir surašo "Apskaitos politiką", kam jam reikalingas buhalteris? O kad darbdavys būna naivus ir renkasi buhalterį pagal iškalbą arba išorę - tai rimta jo paties ir viso kolektyvo tragedija.
Kas liečia mus, buhalterius, mes stengiamės rūpintis darbdavių nauda, nes to reikalauja mūsų sąžinė. Žinoma, jie kaip atsidėkos tai atsidėkos ...

Ir vis dėlto man keista, kad vyr. buhalteriauti drąsiai eina asmenys, neturintys supratimo, kas yra balansas ir apskritai apskaita. Aš už egzaminavimą. Tačiau nemokšos buhalteriai yra naudingesni biudžetui.

Patiems lįsti į praeitį, ypač jeigu mums už tai nemoka - galime būti ne taip suprasti. Aš stengiuosi apsimesti, kad nieko nematau. Bet kartais, kai išėjęs kolega peržengęs visas sveiko proto apskaitos ribas, norisi jį nušauti. Prieš šefą gi nepamurmėsi.

Nejau buhalteris privalo rašyti nurašymo aktus?
Tai buhalteris tuomet turi būti super duper išmanyti ne tik apskaitą, bet ir įmonės veiklos technologijas.
Kas liečia AP tai yra toks momentas,kad BAĮ vadovą įpareigoja organizuoti apskaitos tvarkymą savo įmonėje bei tam tikslui parengti bei patvirtinti AP.
Kaip matote, jei išties skaitydama BAĮ suvokiate ką skaitote, klausimas kam tuomet reikalingas buhalteris įmonėje nekiltų? Tame pačiame įstatyme labai aiškiai yra apibrėžtos įmonės vyr.buhalterio pareigos.

Šitaip besielgdama jūs palaikote tuos pačius buhalterius ant kurių čia burnojate. Su šefu nereikia pyktis- turite eiti ranka rankon, tartis, patarti, spręsti. Vienas iš mano šefų sakydavo- mano buhalterė žino daugiau negu žmona.

Iš šito bendravimo ir išplaukia visi kiti dalykai, kas rašo AP, nurašymo aktus, taiso klaidas, gauna pinigus ir pan.
Ar kiša galvą į smėlį, nieko nemato, tada bankrotas, naujo darbo paieškos ir vėl viskas blogai.

Gerbamoji Luka Pačiolis,

Didelių UAB šiais laikais ne tiek daug. Absoliuti dauguma buhalterių dirba mažose UAB, kur vyr. buhalteris yra ir buhalteris, ir teisininkas, ir sekretorius, ir viskas, kuo tik galima dirbti.
Toks darbas turi privalumą: darbuotojas atsiskleidžia įvairiapusiškai, niekada nenuobodžiauja.
Tamsta Luka dirbate teorinį darbą arba biudžetinį darbą, arba grynai buhalterinį darbą, apsiribojantį parašais. Todėl šitaip puikiai žinote teorines buhalterio pareigas.

O mes, buhalterijos darbininkai, dirbame ir džiaugiamės, kad mums patiki pačias sudėtingiausias užduotis.
Mano apmaudas - dėl to, kad žmonės pirmiau įsidarbina buhalteriais, negu pasidomi, kas ta buhalterija ir kokia jos užduotis.