Kaip rasti buhalterio darbą?

Paskaičiau diskusiją apie nemokamą darbą. Įdomiai gaunasi. Vienoje temoje yra garsiai šaukiama, kad reikia nenusipiginti, nedirbti už ačiū, imti už kiekvieną krustelėjimą. O čia jau kažkodėl visai normalu siūlyti ieškotis nemokamo darbo Netgi jei tas žmogus pradedantysis, pasakykit man - o kada jau ateis ta riba, kai reiks pradėt už darbą imti pinigus Kai kažkas iš šono paglostys galvą ir pasakys, kad gerai dirbi, jau išaugai iš nemokamo darbo. Ar kai pats staiga suprasi, kad išmokai suvesti sąskaitą į programą? Kada? Ar tiesiog yra konkretus laikotarpis -mėnuo?pusmetis? metai?

Todėl ir klausiu, įdomu, ar žmogui liks laiko patirčiai sukaupti? Kažkodėl apskaitos įmonių darbo subtilybės didelis tabu.

O tai dirbdamas patirties negaus?

Kas yra "darbas" buhalterinės apskaitos įmonėje?

o kas yra patirtis?? kaip jūs jos įgavote??
viena yra teorija o kita yra praktika... o tai kaip ir kur tos praktikos įgauti jei nedirbant?? juk eina žmogus dirbti ne kavos virti..

Aš patirtį įgavau dirbdama kolūkio buhaltere. Man nebuvo ant galvos užkrauta 10-15 įmonių. Tai ir klausiu, kiek darbo šiandien kainuoja patirtis? Ar įmanoma ką nors išmokti turint milžinišką krūvį? Koks tas krūvis - visų pirma klausiu. O jūs man apie patirtį....

''..garsiai šaukiama, kad reikia nenusipiginti, nedirbti už ačiū...''
Reikia šaukti, bet kaip tuos jaunuolius priversti ne depresuoti, bet būti optimistais, kantriai siekti tikslo? Tokių yra ir niekas jų '' neperdirbs'' jie eis dirbti bet kokį darbą ir už menką algą.
Už dyka tai nemanau kad eina, bet nusižemina, ir kainą numuša. Tik kai žmogus jau puola į depresiją, jaučiasi bevertis, tai jis gal nemato išeities? Darbdaviams gerai kai yra kas už minimalią algą dirba(nors darbas būna vertas daugiau). Ką daryti kai jaunuolis nepasitiki savo jėgomis? Nemanau kad blogai pradėti už minimalią algą dirbti mažoje įmonėje. Jei pats ''neateis į protą'' tai gal ir visą gyvenimą jis taip dirbs.
Kiekvienas žino savo vertę ir ne kiek vienas eis dirbti pusvelčiui.
Jūs man siūlykit kiek norit aš veltui ir į bet kokią įmonę neisiu. (Nežinau ką sakyčiau jei dabar būčiau tik baigusi ir ilgą tarpą būčiau be darbo )Giminaitė dirba įmonėje, ji tik baigusi, alga šiek tiek virš minimalios algos, bet vadovas tai pagal papasakojimą žiaurus, aš už jokius pinigus nervų negadinčiau, o ji dirba nes nori praktikos įgauti.
Kas jai geriau daryti ar namie sėdėti ar su tokiu žiauriu vadovu ir alga virš minimalios dirbti? Aš bėgčiau iš ten. Ji būna.
Visi esam skirtingi. Vienam užtenka labai mažai o kitam reikia visko čia ir dabar. Vieni visą gyvenimą verkia, bet patys nieko nedaro. Yra kvailų ir vadovų, jiems svarbu ''pigiai'' kad padirbtų.

Norint gauti patirties, reikia dirbti. Ne tik dirbti darbe, bet ir po skaityti, skaityti, sekti naujoves. Čia tokia profesija, kad neišeina tinginiauti.
Kiekvienoje įmonėje savos vidaus taisyklės kas ir ką daro.
Dirbau vienoje įmonėje, tai moteris po darbo biržos kursų tik traukdavo sąskaitas į apskaitos programą, vėliau kažkiek archyvų tvarkymas.
Kitas žmogus tvarkė darbo užmokestį, sudarydavo SAM, GPM ataskaitas, teikė statistiką.
Vyr. buhalterė, kurį kontroliuja apskaitininkes, aišku visos metinės irgi jos.
Ten iš tiesų nuostabus kolektyvas. Tai ta darbuotoja pasakė, kad iš to darbo išeis tik per savo lavoną

Eis. Norės valgyti, neturės iš kur paimti ir eis. Deja.

Mano patirtis: dar besimokydama gavau darbą, ( prieš tai 3 konkursai atmesti dėl stažo stokos, bet ir neverta buvau) o kartu ir gerą mokytoją šalia, kuri visą laiką kol užsikabinau-padėjo.
1. Nemokėjau beveik nieko - minusas.
2. Bet mokytoja šalia - pliusas.
2. Darbdavys pasitikėjo - pliusas.
4. Mokėjo normaliai - pliusas.
Bet kai pagalvoju darbdavys fantastiškas, jei aš būčiau jo vietoj tikrai bijočiau imti žalią ir dar mokėt DU kaip rimtam buhui su stažu.
Taigi visos situacijos skirtingos, reikia ir praktikos ir stažo, tik už ačiū dirbt irgi nesinori.

Didelė dalis eis, bet kiti dar kantresni jie landūs ir ieškos kol ras kažką. Čia kalbame apie jaunimą. Kiti gal geriau į užsienį važiuos.
Taip konkurencija atsiranda. Numuša kainas .

Eis, bet tikrai ne kiekvienas.

Ne vien buhalterio darbą liečia sudėtingos darbo paieškos. Norint pakeisti darbą, ta pati litanija. Tai tas netinka, tai anas. O einant dirbti už dyką kliūčių turbūt nebeliktų.

Jums labai pasisekė. Tikrai visų patirtys skirtingos. Gera mums kalbėti toms, kurios pradėjome dirbti bent prieš 30 metų ir visos darbus turėjome, kai nereikėjo jų visai net ieškoti, nes su ''aukštaisiais'' buvo mažai. Tokia buvo sovietinė sistema.

prieš 18m nuėjau į pokalbį, vaikus kieme palikus, o šefas sako :- sėsk ir dirbk, padėjau prieš tai stalą surint . Pasakiau, kad vaikai kieme vieni palikti, pasiūlė grįšt , pamaitint ir ateit dirbt. Kai prisimenu, turbūt tas šefas buvo biški 'pačiuožęs", net algą , kuri buvo MMA 400, pasiūlė 500 Lt. mokėt, Net nepatikrino ar nutuokiu ką apie buhalteriją ar ne. Bet jau buvau užsidegus ta buhalterija, kad dieną naktį tik ir studijavau ją. O dar tie ketvirtiniai balansai man sapnuodavosi, nespėji priduot į VMI ir vėl reikia. Bet ta sėkmė pas kiekvieną skirtingu laiku ateina

Ir aš dirbti atėjau žalia, ką tik iš aukštesniosios suolo ir pora metų paauginus vaiką prieš 15 metų. Alga ant popieriaus atsimenu buvo 700 lt! Oho, kokia jaučiausi savarankiška ir veikli net juokas ima Tuo metu nesigilinau į darbo subtilybes, tuo labiau kad dirbau "nereikšmingus" darbelius - vedžiau banką, pildžiau pajamų orderius ir dar kažkokią smulkmę. Po metų pasiskelbiau kažkuriame laikraštyje kad ieškausi papildomo darbo. Taip susiradau kitą, bet nuolatinį :) Kur 700 gavau jau į rankas :) Dabar galvoju - iš kur mergaitei tiek drąsos? Tikriausiai ir dabartinis jaunimas - drąsūs ir taip giliai nekapsto. Gavo pasiūlymą dirbti - ir eina nesukdami galvos, nes kol nepabandei -nežinai, ar čia sunku, ar lengva. Tik eigoje atsirenki, ko nori ir ko sieki :)

Aš tris metus dirbau auditoriaus padėjėja tik dėl stažo ir patirties, nes alga, švelniai tariant, buvo juokinga, mums netgi prezidentas sakydavo: "už prestižą turėtumėte primokėti"...
patirties įgijau aibę, auditore netapau, nes įstatymas tuomet pasikeitė ir mano diplomai tuomet netiko... dabar tiktų, bet stažui "senatis", o jau ir nebenoriu

nemanau, kad veltui praleidau laiką- manau, kad investavau į asmeninį išsilavinimą...ką ir toliau darau

Na visi dalinasi pasidalinsiu ir as:
pries 15 sakiau mirsiu bet gink dieve buhaltere nebusiu...
isvada niekada nesakyk niekada.....
Ir nereikia lialia kad tada su diplomu i buh lauke isskestom rankom
ir tada buvo "naturali atranka"
tik kabaigusi, 2mazi vaikai ant kaklo, be patirties... cha naivuole....
aciu mamai, padejo, ismokino uzvede ant kelio....
aisku niekas ant lekstutes nebuvo padeta, domejausi, duomiuosi turiu....
visada imdama nauja imone sausakydavau, jei alga maza tai nemokamas ziniu bagazas su praktika, nes vis buvo idomu pabandyti kazka nauja, kur manes dar nebuvo ;)
dabar ir toliau bandau sfera kur manes nebuvo, pokolkas veza, kaifuoju .....

Siūlausi į buhalterės padėjėjas. Baiginėju Pačiolio kursus ir norėčiau įgyti praktinių žinių ir įgūdžių „gyvoje“ įmonėje ir su realia buhalterija. Taigi siūlau savo pagalbą (kol kas labiau su teorinėmis žiniomis) mainais į galimybę pasipraktikuoti ir konsultacijas ir pamokymus praktikuojantis.
Tik, situaciją kiek apsunkina tai, kad kol kas turiu pagrindinį darbą, kurio palikti negaliu ir tam galėčiau skirti šeštadienį arba, jei būtų galimybė nuotoliniu būdu, tai vakarais (savaitgalį) po vieną kitą valandėlę.
Jei kas turėtų pasiūlymų, laukčiau laiškų į AŽ.

P.S. gyvenu Vilniuje.

sveiki, domina ir mane.
Gal kam būtų reikalinga pagalbininkė dienai ar dviem per savaitę?
Šiuo metu dirbu buhaltere labai mažoje (4 darbuotojai) gamybinėje įmonėje, bet daug ko nesuprantu, būtų gerai žmogus, kurio laisvai pasiklausti galėčiau, kuris man patartų, pamokytų, nukreiptų tinkama linkme.
Jūs mane pamokysit, o aš Jums padėsiu. Abipusė nauda :)

Jei kas turėtų pasiūlymų, rašykite AŽ.
Tinka Trakai, Lentvaris, Grigiškės, Vokė ir žinoma Vilnius