VMI atėjusi gali patikrint elementariai: per metus sunaudota N vienetų konkrečios žaliavos. Nupirkta tos žaliavos yra N+M, tarkim likutis buvo 0, M liko likutyje šių metų pabaigai, paimama paskutinių pirkimų savikaina- t.y. likutis (M x paskutinių pirkimų savikaina), o skirtumas bus sunaudotos žaliavos savikaina, kuri turi būt nurašyta. Tokių skaičiavimų, kaip kad Tu darai, VMI 100 proc nežiūrės, jų tai nedomins. Tiksliai jie irgi neskaičiuos, skaičiuos orientaciniai. Bet jei VMI primesta savikaina smarkiai skirsis nuo Tavo nurašytos, kad Tu nesi kupranugaris, įrodinėsi Tu :) Ir jei dar atkas pribūrimus su skirtingais sandėliais tai pačiai žaliavai (t.y. vėlesnį nurašymą anksčiau pirktos žaliavos, ir ankstesnį - vėliau pirktos) ar skirtingą tos pačios žaliavos kodavimą... Tai gali būt traktuota ir labai žiauriai. Juk dabar konkrečiai pasakyta- be VMI leidimo taikomas tik FIFO metodas. Iki to reikalavimo traktuot galima buvo įvairiai. Dabar traktavimas vienareikšmiškas.
nieko_sau rašė: Pagrindas manau čia labai paprastas. Jei kalbame apie gamybą, tai išdavus žaliavas į gamybą, jos jau yra sunaudotos, t.y. iš žaliavų nurašytos į nebaigtą gamybą, nurašymo akte (nurašant į nebaigtą gamybą) aš priskirdavau to akto žaliavas konkrečiam gaminiui. Taip jos ten visą gamybos laiką ir buvo apskaitomos pagal atskirus gaminius, išlaidos didėja, kaupiasi ir po to pajamavimo aktu užsipajamuoja gatava produkcija. Kokie gaminiai liko nebaigtoje gamyboje-tokiomis kainomis ir liko ten, kokiomis žaliavos į ją buvo nurašytos+ kitos išlaidos. Čia sandėlys sąlyginis išsireiškimas, kad vizualiai būtų geriau suprasti. Pas mane buvo tokių gaminių, kurių visas išlaidas apskaitydavau pagal faktinį sunaudojimą ir gamindavau per kelis mėnesius-savaime aišku likdavo nebaigtos gamybos likučiai metų galui-su visais ten patekusiais atlyginimais, soc.draudimu ir t.t. Aš dariau taip ir manau, kad klaidos nepadariau-auditas jokių pastabų nedavė. Bet kuriame mėnesyje turėdavau tikslią analitiką pagal kiekvieną gaminį.