Rasida rašė:
Tiesi, reikalas tame, kad kai kuriais atvejais tenka taikyti FIFO, kai kuriais - konkrečių kainų metodą.
Hmmm... Jei aš turėsiu VMI leidimą taikyt konkrečių kainų metodą, kaip suprantu man niekas nedraudžia tuo pat metu kai kurioms pozicijoms taikyti FIFO metodą? Užtat darydama atvirkščiai - taikydama konkrečių kainų metodą atskiroms prekėms, bet deklaruodama, kad taikau FIFO metodą - aš tikrai rizikuoju prisidaryt sau problemų.
Rasida rašė:
Todėl niekas ir neskuba deklaruoti. Juk būna, kai konkrečių kainų metodas neišvengiamas. Tarkim, įsivežu tokias pačias prekes iš užsienio, dalis jų įvežama savo reikmėms, daliai taikoma laikinojo įvežimo procedūra. Prekė turi unikalų kodą, yra žinoma, kad ji bus panaudota būtent tame tam tikros modifikacijos gaminyje. Tai kaip aš galiu nurašyti FIFO metodu tokią prekę?
Mes turime laviruoti, nes tai neišvengiama.
Jei gavai vieną partiją tos pačios pozicijos, ją ir nurašai. Problemos nėra. Bet jei gavai kelias partijas su skirtingomis kainomis, esmė juk ir yra ta, kad pagal FIFO metodą Tu
privalai nurašyt anksčiausiai gautą tos prekės partiją, nepriklausomai nuo to, kad pardavei antrą ar trečią partiją, o pirmoji dar stovi sandėly.
Rasida rašė:
Ir sutinku su Nieko_sau dėl nebaigtos gamybos: įrodyk, kad nurašymui į nebaigtą gamybą netaikytinas FIFO metodas.
Žinoma taikytinas. Bet Tu negali nurašyt trečios partijos, kai sandėly dar tebestovi pirmoji partija tų pačių žaliavų gamybai. Esmė - tos pačios prekės vienetą privalai nurašyt pirmąjį gautą, nepriklausomai nuo to, kokiais būdais po kokius sandėlius mėtysi. Jei nori nurašinėt trečią partiją vietoj pirmos, jau turi prašytis leidimo taikyt konkrečių kainų būdą. Bent man gaunasi taip.