Tikra teisybė. Pamenu, teko kartą 4 val. keltis, tai tokį vaizdą per langą pamačiau

Neįmanoma aprašyti. Mat neturiu poeto gislelės

Nu bet liko visam gyvenimui. Grojo per radiją kažkokia rami graži simfonija, saulė tik tik tekanti, oras ramus ramus, vanduo skaidrus mėlynas , o ten gulbė su vaikiukais plaukia. Nu tikrai pripildo kūną

Tik va turiu problemą, kad taip anksti keltis kiekvieną dieną man būtų savižudybė... O ir gyvenu dabar kitur - per langus matau tik mūrus
Linda6 rašė:
Kiek daug prarandat,kai keliatės vėlai.Vien pamatyti kaip bunda gamta yra tokia pasaka,žodžiais nenusakoma ir ta ryto gaivumo palaima pripildo kūną ir sielą gyvybės.