Politika (plačiąja šio žodžio prasme)

Teoriskai arklys, praktiskai nesikelia.:))
Man valdininkai, seimo nariai, prezidentai ar kitos saraskinos kontoros nera autoritetai.
Tiesiog jei as juos renku tai as ir reikalauju, kad jie dirbtu.
Kaip man tai pavyksta- kitas klausimas.:))
Ir jokiais budais nesukraunu beprotisku vilciu, kad atejus vienam ar kitam veikejui kazkas pasikeis.:))
Istatymu laikytis privalu.
Bet jei siatatymu nesilaiko auksciausi salies pareigunai, tai nereiskia, kad bukaprotiskai turiu elgtis ir as.:))
Mazytis rakusas i mano gyvenima...
Po nauju metu man panaikino leidima pasiimti sunu, is vaiku namu, i namus.
Pries velykas grazino.
Po velyku panaikino.
Po penkiu dienu grazino.
Si sekmadieni vel panaikino.....
Einant patvoriniu logika as turiu tiesiog indulgencija, maziausiai uzvaziuoti per zabtus tam tikriems asmenims.
O buciau tiesiog didvyris, jei pasisvaistyciau vincesteriu.
Greiciausiai taip ir padaryciau, jei zinociau, kad tai isspres visas problemas.
Deja, as labai puikiai suprantu, skirtingai nuo patvoriniu, kad tai tik padidins ir taip nemaza kruva problemu.
Todel as apsidairau aplinkui ir tvarkingai pradedu nuo saves.
Padarau kas priklauso nuo manes ir vel kreipiuosi i valdzia.
Jei pamatysiu, kad ji tiesiog piktavaliskai man trukdo susigrazinti sunu, kreipsiuosi i teisma.
Veliau i apygardos, auksciausias, pagaliau Strasburas, bet niekada gyvenime nenusileisiu iki tokio lygio kaip seimunai ar prezidente.
Ir priimsiu teismo nuosprendi toki koks jis bus.
Pagaliau sunu astuoniolikos metu vis tiek paleis, o as ir tada sugebesiu patirti nepakartojamu akimirku.
Kartu i diskotekas vaiksciosim.:))
Todel ir sakau, kad nuo Afrikos genciu mes skiriames daugiau/ maziau veikianciais istatymais.
Ir jei tokie isdidus butu bent didzioji dalis tautos....
Gal... Kada...

Individas- tada bus per vėlu. Laikas ir atstumas savo padaro.
Mano pagarba Tau - Tavo kovoje už sūnų. Nepasiduok. Neprarask vilties.
Nors jei man taip, tai aš jau gal būčiau tą vaiką pasigrobusi ir išsivežusi kur toli, toli... Ar atėjusi su vinčesteriu...

Nesakau, kad taip turi elgtis, ir pati nesielgiu.
Tiesiog bandau kažkaip suprasti tuos žmones. Ieškau priežasčių, nes bet koks žmogus iš principo, na nėra jis bukas, nenormalus, kvaiša ir t.t.
Kiekvienas elgesys turi savo motyvus. Kiekvienas ginasi kaip moka. Tik kartais tos formos kažkuriai grupei žmonių būna nepriimtinos, bet kitaip ir būti negali, juk ne komunizme gyvename.




Čia gal specialiai iš tavęs tyčiojasi? Aišku, nežinau smulkmenų ir visų niuansų, bet skamba absurdiškai. Stiprybės ir sėkmės.

Tai dar tu man dabar išdėstyk vieną dalyką. Sakai, "jei as juos renku tai as ir reikalauju, kad jie dirbtu".
Kaip? Ką reikia daryti, jei matom, kad 2 metus grybą pjauna, tai reiktų laukti dar du metus?
Kaip suprantu, tokiems mitingams, kai daužomi langai, nepritari, ane? (nors pvz. Prancūzija rodo ką kitą).
Tai sėdim, laukiam.
Į vidų kiekvienam iš 141 neįlįsi. Vėl renkam, vėl tyliai laukiam. Ir formuojasi situacija, kai valdininkų pasąmonėje formuojasi mintis "vistiek praslysiu, papirksiu, nupirksiu ir t.t.
Na, "pariša" vieną kitą - opiumas liaudžiai.

Smulkius vagis mes kariame, o stambius skiriame į valstybinę tarnyba. Ezopas(550m pr. kr.) Nu nė velnio niekas nepasikeitė per pustrečio tukstančio metų

Jūs apie BBC žurnalistų neišmanymą ar apie Užkalnio neišmanymą?

O jūs matėt tą filmą?

Aš apie BBC filmą (ar reportažą).

Ai, ten tas 2 min. reportažas. Pažiūrėjau, neradau Mamontovo. Reikės atidžiai peržiūrėti.

Ai, tiek to. Tur būt ne ten ieškau.

Patenkink smalsumą:
http://www.bbc.co.uk/news/entertainment-arts-17809805
Tik turėk kantrybės palaukti kol užsikraus

Stipru pagal šį reportažą vadinti BBC korespondentus neišmanėliais

Pritariu. Reportažas kaip reportažas. Užkalnis tur būt užmiršo, o gal jis labai jaunas, kad Lietuvoj buvo galima klausytis tik čekų, lenkų ir jugoslavų.
Kas jam taip nepatiko, kad išdėjo į šuns dienas?
Jam nepatiko, o man visai normaliai.

Kad patį atleido iš BBC, tai dabar bando rasti terpę Lietuvoje rašydamas abejotino lygio kritinius rašinėlius.

Jis anksčiau dirbo BBC? Tai galėtų nevaryti ant buvusių kolegų

Čia jo stailas toks: kritikuoti, sukelti bangas.
Ryškus dėmesio stygius.

Sunkus tas žurnalisto darbas. Apie kažką reikia rašyti. Jei parašys, kad reportažas normalus, tai užteks 5 sakinių. O čia išpeikė viską, tai didesnis aprašymas gavosi.

Užkalnis amžinai viskuo nepatenkintas. Toks jo stilius. Tiesą sakant, nebeskaitau jo...

Aš kartais jį paskaitau. Bet šįsyk tai jis kažko labai silpnai pavarė...

Ir paskaitau, ir pažiūriu.
Bet šis kartas man juokingas. kaip darželinukas, kurį nuskriaudė smėlio dėžėje.

Ir man kažkaip panašiai pasirodė. Įžeistos ambicijos prabilo

Jis pastoviai mokina mus, pasaulio atsilikėlius. Mesijas.

www.lrytas.lt/-13201485361319287902-jei-salo...

Kad už Salomėją Nėrį nebuvo geresnių - dar nereiškia, kad ji buvo labai gera. Ji labai gerai žinoma pokario kartai - dėl dažno kartojimo. Jos poezija buvo gausiai tiražuojama ir noriai siūloma masėms, nes poetė neturėjo progos neįtikti režimui (o gal ir būtų įtikusi: būtų gyvenus po karo - būtų galėjusi į valias pašlovinti ne tik Staliną, bet ir stribus, ir kolektyvizavimą, ir gal net kokį tautų draugystės žurnalą būtų redagavusi). Jos poezija buvo gerai pažįstama ir todėl daugeliui miela: kaip gazuoto vandens automatai su briaunotomis stiklinėmis.

S.Nėries kūryba - dažniausiai sentimentali, seilėta ir pilna beprasmio liūdesio ir beviltybės (išskyrus tas eiles, kurios apie sovietų santvarką: ten atsirasdavo antrasis kvėpavimas). „O tau kas palaistys dulkėtą nuvytusią širdį?“, klausė poetė, ir pradedi galvoti - o iš tiesų, ar buvo ten kas nors, išskyrus, dulkes, mirtį, niūrumą, išbalusias lūpas, pamotes ir našlaites, mirtį ir neviltį, ašaras ir murzinas piemenaites, sustirusius pirštus, alkį ir besiartinančios mirties akis?

Dievuli švenčiausias, ir šito visko mane ir mano klasės draugus vertė mokytis mokykloje, ir dar raiškiai deklamuoti? Man pasisekė, kad jau tada buvau gudrus ir su riestais į save pirštais (ne veltui gimęs Kaune): viską apskaičiuodamas, prieš poetės eilėraščių privalomo skaitymo pamoką buvau susiradęs trumpiausią S.Nėries dvieilį ir jį atkaliau taip gerai, kad moku ligi šiolei - nebuvo progos giliau klimpti į tą tamsaus, minorinio gaudesio liūną.

m.lrytas.lt/-13206521571320143890-kaip-a%C...

Straipsnyje buvo pajuokauta apie vieną iš seniai išėjusių lietuvių autorių. Isteriškai spygaujančių, nervingų, belaukiančių progos įsižeisti vištų ir kompleksuotų LSSR ideologijos aukų, pasirodo, yra daugiau, nei rodė pačios niūriausios mano prognozės. Mažaraščių gauja, trypdama ir besispjaudydama fekaliniais terminais, puolė ginti vidutiniškos vertės poetę nuo švelnaus pasišaipymo, tuo neabejotinai įrodydami, kokia kinkadrebiška ir tuščiavidurė jų meilė.

Nekompleksuoti ir orūs žmonės, ramūs dėl santykio su nuosavu intelektu (ir žinantys, kad jo turi pakankamai kasdienėms reikmėms) ir nebijantys nuomonių skirtumo nepuola kratytis, kaip saulėje perkaitusių davatkų minia, susitikę su humoru, kuris jiems nejuokingas.

Galite man nekartoti, kad mano juokas su istorinės asmenybės ekstrapoliavimu į šiandienos banalybę jums juokingas nepasirodė. Aš žinau, kad daugeliui jūsų buvo nejuokinga. Tai ne mano problema, o jūsų. Mano tekstas labai sėkmingai pasiekė adresatą, o jei jums jis netinka, aš jums nepadėsiu, nes aš ne greitoji pagalba ir visiems įtikti neprivalau, nesiekiu ir turbūt net vengiu.



Pirma parašo, o paskui teisinasi, kad juokavo. Tai jau geriau ir nesiteisintų.