Rolanda rašė: Gražu...
Tik liūdna...
Bet man arčiau dūšios tokie:
Mėnulis, senas idiotas,
elektros vielom apvyniotas,
žiūri pro langą ir šypsosi...
(Jei tiksliai atsimenu; praėjo daug laiko - mokykloje mokėmės Binkio ir kitų "smetanskų" lietuvių poetų eiles).
Žinau šitą, "Vokiškas pavasaris", o toliau dar būtų eilutė "gatvėje medžiai apkarpyti nežino, ar jiems sprogt ar ne..." :))
Man Binkis labai patinka:
Pavasaris aukštielninkas nugriuvo žemėn
Su visais pavasariškais savo atributais.
Nubudę varlės balose pasakė žemei amen,
Ir matosi iš saulės snukio, jog šalčiams iš tiesų kaput bus.
Tad žmogau:
Savo liesą sielą vilk iš skrando
Ir – marš iš gryčios!
Žiūrėk padangėje būriais skrendą
Debesų telyčios.
Šią naktį Grigo Ratai ašį nusilaužė.
Mėnuliui kiaušą pražiebė vandens nešėjas nėšiais,
Nes revoliucija dangun iš žemės audringai ataūžė.
Šventieji skirstosi ir dalos dangų rėžiais.