Akimirka

[quote="Dalia29"]

Na pavyzdys tikras, iš gyvenimo. Ir kiek pamenu (ir tėvai sako) tirkai nebuvo taip jau sunku gauti butą ar bent jau šeimyninį bendrabutį. Gal čia kaip kokiam mieste ar kaime. Priklauso nuo įmonės, kurioje dirbai.

Gal ir reikėjo...Blogu laiku baigiau, tada buvo žiauru. Jau po kelių metų kai kam pasisekdavo savo jėgom, bet ai, nebesvarbu jau. Ne apie tai dabar.
O apie tai, kad pati pripažįstat- prekyba, medicina. Buvo išimtys, ne taisyklės...

Mes su vyru ir sūnumi išgyvenome pas tėvus 2 kambarių bute 11 metų, kol per pažintis susiorganizavom kooperatinį butą.
O va automobilį "nunešė" profsąjungos pirmininkė, nors jį ir turėjo.
Na gal ir reikėjo ten visko daugiau veteranams - ir kavos, ir žirnelių, ir geresnių knygų paskaitymui, tfu man ant tų deficitinių prekių.
Bet gi pati viso to esmė...

[quote="vovere"]

tai žinoma,kad atsiliepimų visokių buvo: kodėl paskyrė į Kauną, o ne Vilniuje paliko ir pan. Nepatenkintų buvo ir bus, kad ir ką jiems duotum, vis tiek bus blogai. Kad ir milijoną uždirbtų ir karaliaus soste sėdėtų, bet jeigu sužinos, kad kažkuris kitas bent vienu centu daugiau gauna - amen, nepatenkintas iš karto,kadper mažai pats gauna. Čia tokia jau rūšis žmogaus.
Bet bent jau paskyrimą gaudavai ir darbą. O dabar baigei ir eik šunims šėko pjauti.

[quote="Elste"]
Elste, apie Vilnių kalbu, apie Vilnių.
Sunku buvo, žiauru. Ir bendrikas tas pats. Per visą gyvenimą iš bendrikų šeimos neišlįsdavo, vaikus užaufgindavo ir t.t. Ai, ką čia bekalbėt.

O aplamai, vsio- nuleidžiam garą. Nu tarybiniais laikais tokių sausrų nepamenu KUR LIETUS????? Mano gėlės baigia nusibaigt, o jos šiais laikais brangios

O pas mus nulijo kaip reikalas. Bet va vėl lyg ir šviečiasi. O galėtų driogstelt su visais perkūniukais kokią savaitę. Šaunu būtų

[quote="Dalia29"][quote="Elste"][quote="Dalia29"]
Na Vilniuje gal. O mums valdžia ir alytnamį siūlė,kai apsivedėm - neėmėm, nafig sakėm reikalingas fanerinis namukas, geriau butas. Ot asilai buvom, būtume apsimūrije ir turėję

Elste, cituodama ištrink citatos pradžioje visus skliaustus, palikdama tik pačius pirmuosius su cituojamo asmens vardu.
Oa tai dabar babaužiai kažkokie gaunasi pas tave

nu ir aš pastebėjau, kad su babaušiais gaunasi. Taisysiuos, gal ne tiek užkabinu trindama

Per mažai ištrini - trink iki pačių pirmųjų skliaustų

Na kiekviena sistema turi savo taisykles ir išimtis. Todėl manau,kad norint gerai jaustis toje sistemoje, turi laikytis tų taisyklių ir naudotis išimtimis
Visa diskusija sukasi ,kaip ten bebutų, bet apie materialius dalykus - vieni jų gavo daugiau, kiti mažiau. Kaip ir dabar - vieni ima daugiau, kiti nemoka to daryti.
Kaži kam nostalgija kelia mediniai skaitytuvai ir kai visa diena su jais barškini Atlyginimai beveik visose įstaigose buvo vienodi, čia pagal profesijas, nebuvo reikalo labai kur ir žvalgytis, nes tas pats.
Dabar gi pasirinkimo ir galimybių daugiau, bet noras išlieka tas pats - kuo geriau atrodyti prieš kaimyna

[ Elste, apie Vilnių kalbu, apie Vilnių.
Sunku buvo, žiauru. Ir bendrikas tas pats. Per visą gyvenimą iš bendrikų šeimos neišlįsdavo, vaikus užaufgindavo ir t.t. Ai, ką čia bekalbėt.

[/quote]

nu čia pabandau trinti, nes biski iki kurių pirmųjų, nuo kurios pusės

nu va - ryškiai ne tą nutryniau

Loreta, kokia siaubinga istorija (apie automobilį ir profsąjungos pirmininkę). Kur jau čia mano istorijai lygintis, o aš galvojau, kad ji pas mane žiauri- man profsąjungos pirmininkė indišką megztinį "nunešė"

Žinot, man labai patinka Darjos Doncovos knygos prasiblaškymui (tik skaityt reikia rusiškai- originalo kalba). Tikrąja to žodžio prasme- galima prisižvengt, nuotaika taiso klasiškai.
Tai va. Jos viena herojė turi kelias "graudžias istorijas", kurias laiko tam atvejui, kai reikia staigiai pravirkti. Nu žinot kaip būna, reikia staigiai apsiverkt, o negali. Vat tam ir reikalingos tos istorijos. Viena iš jos istorijų, kur ašaros garantuotos- kaip ji tarybiniais laikais CUM-e stovi eilėje prie suomiškų (berods) zomšinių batų su padu "mannaja kaša". Atstovi kažkiek tai n valandų, paskendusi svajonėse kaip ji su tais batais...,o kai prieina jos eilė (ne vienas prieš, ne vienas po , o būtent ties ja)-tie batai PASIBAIGIA Prisiminus- ašaros jai garantuotos, teka upeliais.
Bet man atrodo, Loreta, tavo istorija- čia jau amoniaką uostyt gali tekt papiktnaudžaivus jos prisiminimais.

KUR LIETUS? Atpūskit debesis į Vilnių, pas ką jau nulijo.

nu pasipraktikuok, nieko čia sudėtingo. Palieki tik cituojamojo autoriaus skliaustelius (pirmuosius ir paskutinius), ištrindama kitus autorius.

net pažiūrėjau, kurion pusėn traukia nuo mūsų. Nes nulijo ohoho.
Bet lygtai ling Anykščių traukia, taigi, šiauriau nei Vilnius.
O gal koks sparnelis lietaus ir kabins (bent jau Ukmegės gatvę Vilniuje )

ir man kažkaip neišeidavo pacituoti Ačiū už pamokymus

Psio, viskas aisku. Dėkui

Taigi ir Vilniuj jau truputį palijo. Matyt labai jau smarkiai esat įnykusi į kompiuterio ekraną, kad nepastebėjot.

Septyni komunizmo stebuklai

1. Visi turėjo darbą
2. Nors visi turėjo darbą, niekas nedirbo
3.Nors niekas nedirbo, normos buvo vykdomos 100 procentų
4. Nors normos buvo vykdomos 100 procentų, parduotuvėse nieko nebuvo
5. Nors parduotuvėsenieko nebuvo, visi visko turėjo
6. Nors visi visko turėjo, viskas buvo vagiama
7. Nors viskas buvo vagiama, visko užteko
Va taip.....:)

Eik tu, nekalbėk... Aš tos mašinos laukiau kaip tu dabar lietaus. Čia jau nei amoniakas nebepadėjo...
Bet ji man kaip kompensaciją kelialapį iš profsąjungos lėšų į Palangą davė - savaitei pas kažkokius žmones ten pagyvent. Ir dar šprotų kelias dėžutes
Šeimosdžiaugsme, ne apie materialinius dalykus kalbam. Apie emocijas ir tuometinį režimą, blokavusį kai kurias emocijas.
Nu jomajo, ko pasiilgstu iš sovietinių laikų - tai paradų su "ura, tovarišči" ir poparadinių vaišių