Akimirka

Taigi palijo. Net balas mačiau. Naujamiestyje.

Šprotai gerai... Manau, jie kompensavo kažkiek mašinos netektį... Be to tada jie skanūs buvo, ne to čto dabar, dabar aš nevalgau- neskanūs nuo tų visų E.
O maistas tada buvo skanesnis, iš tikrųjų. Pagalvojau, nors prie sosiskių eilėje stovėjau, ale verta dėl skonio buvo. Nes nereikėjo dėti visokio brudo, kad ilgiau išsilaikytų Nes tokios problemos, kad neišpirks- nebuvo.
Nu priminei... Apie poparadines vaišes... Jetau jetau, negi iš tikro buvo. Ir aš pasiilgau.

Bet skaitant prisiminimus, susidaro įspudis, kad tos emocijos ir susijusios su tais materialiais dalykais - vieni jas gavo, kiti ne Nei viena neužsiminė, kokie puikūs buvo spektakliai, ar operos, ar filmai, ar kad visas menas į vienus vartus

Bet jus kai nostalgija kankina, gal užsiimkit kuo nors? Skaityti juokinga, "buvo gerai", "kokie laikai". Kai išmoksite įvertinti tai ką dabar turite, tada ir suprasite, kaip gerai gyvenate.

Vat būtent šitie stebūklai ir visa esmė ir džiaugsmas. Čia ir visas gerumas ir nostalgija

Bet gi įdomu paskaityti reiškia irgi neužsiimi kuo nors

aišku buvo ir dar kokios. Atsimenu eidavom į paradą visa šeima, mes su balionais, pasipuošę. Tėvas buvo draugovininkas (nu darbar - apsauginis tipo), saugojo, kad į paraduojančius, einančius gatve, pro apsauginę virvę nepralįstų žiūrovai. O aš šalia prie tėvo kojų prisispaudus priekyje viską matydavau. Jeigu nelabai - tėvas ant pečių pakelia. Mojuoju praeinantiems balionais. O paskui po parado - visa šeima į tėvo darbovietę - vaišės. Ir darbininkams, ir jų vaikams. SMAGU, šakės
Ot tai buvo Darbininkų diena - tikra šventė

nu kodėl vien materialūs??? man tų deficitinių sosiskų, mašinų, žirnelių - visai nereikėjo - dzin.
Svarbu tas bendravimas, nesusvetiėmjimas, šventės, knygos beje pigios, kapeikas kainavo, į kiną kasdien varydavom su vaikais, bilietas - 20 kapeikų. Porcijos ledų nesuvalgei ir į kiną. Smagu

Tai va kad viena akim skaitau, kita dirbu. Ir beje, pilnai tikiu, kad kai pasensiu irgi sakysiu: - Va mes tai kaip žmonės tax'e sedėjom, o jūs....

nu bet nesakykit. Tarybiniais laikais tikrai daugiau moralės, dorovės ir tvarkos buvo. Žinojom ne tik teises bet ir atsakomybę.
O dabar, į mokyklas eina skudurų pademonstruot, makijažo, parūkyt, pagert.
Apsirengimas mokinės, dieve padėk. Bamba nuoga, šikna nepridengta, papai iškritę... Ir dar nori, kad bernai į lentą žiūrėtų kai toks kleckas sėdi priekyje

o paskui dar rėkia: išprievartavo, seksualiai priekabiavo, ane

Nu ką aš žinau, individe, gal verčiau nesėdėti net ir čia?

Nu teisingai, tuoj pasiūlys one.lt.

Na mes pasenom ir dabar prisiminimais dalinamės. Šiuo metu taxe diskutuojama mažiausiai 10-tyje puikių temų- prašome apsilankyti ten.

Prisiminiau močiutės pasakymą.
Ji pragyveno ilgą amželį (mirė jau "nepriklausomoj" Lietuvoj).
Sako, gyvenau ir prie rusų caro valdžios, ir prie Smetonos, ir prie vokiečio, ir prie bolševiko, ir vėl Lietuvos, ir vėl vokiečio, ir Tarybiniais laikais, ir pagaliau vėl Lietuvos. Iškentėjau ir Sibirą, ir Vokietijos reichą. A jūs visi (giminėms sakė) šūda matėt ir ir kiaulas šūdą išmanot, todėl negalit palyginti. O aš jums sakau - žmogui geriausia buvo gyvent - tarybiniais laikais.
(va, pakartojau, turbūt žodis žodin kaip sakė, tik gal ne tarmiškai:)) Tada šypsojomės į ūsą, (tipo, ai, ką čia pasakoja). O dabar suprantu - oi teisi ji buvo, oi teisi.

Elste, tavo močiutei taip atrodė, o mano a.a. diedukas (oj daug jis buvo matęs) sakydavo, och gyvenčiau ne Sovietų Sąjungoje, tai ar aš dabar tokią senatvę turėčiau... Daug kartų jis, matyt, prakeikė tą dieną, kai likimas jį čia atnešė, nors tada dar sovietiniais laikais nekvepėjo... O jis turėjo su kuo palyginti, nes išvažiuodavo į labai nuostabią šalį Austriją net tais sovietiniais laikais,bet čia jau kita istorija...

O Šilainiuose taip šauniai lynoja - į stogą barbena - tiesiog muzika

čia turbūt vėlgi, kiekvienam atrodo pagal tai, kokie jo poreikiai.
Lygiai taip pat, galiu pasakyti ir apie Tavo dieduką,kad jam tik atrodė. Nes maniškė dar ir Argentiną ir JAV spėjo pamatyti ir palyginti

o poreikiai, kaip ir dabar, taip ir tada. Vienų buvo mateiralūs, kitų intelektualūs.
buvo kaimynai, kurie kuo daugiau daržų, gyvulių stengėsi laikyti ir vaizdavo turtingus ir dar maža buvo. Ir jiems keista buvo, kad močiutė tik šunį ir gėlės augino savo vienkiemyje. Ir pensijos - 42 rub. buvo jai per akis. Niekada nesiskundė.

Va būtent kokie poreikiai. Ne vien apie materialinius dalykus eina kalba.
O mano diedukui taip neatrodė. Jo kartelė buvo aukštai užkelta. Matai, jis "ne spėjo pamatyt", o gyveno. Gyveno labai pilnaverčiai. O Sovietų Sąjungoje, jus man atleiskite, bet gyvenimas pilnavertis tikrai nebuvo.
Vėl grįžtam prie to paties. Gal jau baigiam, visi turim savo nuomonę ir ją gerbkime.

...o manęs tarybiniais laikais nepriėmė į partiją... (dirbau bazėj)
....labai reikėjo....
...dabar juokas ima: geriau stoti į karvašūdį, o ne į partiją...
...gal proto įgavau? ... , progresas