2010-02-19 23:14
Petronele
Ar kada pastebėjot, kad dantį pradeda skaudėt būtinai savaitgalio naktį? Eilėraštukas visiems nelaimėliams, kenčiantiems šiąnakt dantų skausmus:
Aš labai pavydžiu vištai-
Jai nereikia pas dantistą,
Nesportuoja, o sveika...
Duot per snapą jai, ar ką?
Bet - už ką?
TA vištelė gero būdo-
Akmenis, kiečiausius grūdus
Ryja be jokių dantų! -
Kam man trisdešimt ir du?
Be dantų gyvena sliekas,
Sraigė be dantų - ir nieko!
Pažiūrėk tik, kai palyja,
Kiek salotų ji suryja!..
Nesiskundžia dantimis
Nei kačiukas, nei grėblys,
Ir seneliui ant lentynos
Jų neskauda - plastmasiniai.
Ak, kaip būtų man smagu,
Jei aš būčiau su snapu!
Tik nebūčiau gandras, nes
Reikėtų ryti man varles.
Galą gausiu gal iš baimės
Poliklinikos kamputy...
Tai vis prakeikti saldainiai-
Kad jų fabrikas sugriūtų!
Klausinėju tik kitų-
Ką daryti, ką daryti?-
Neturiu aš tiek dantų,
Kiek man skauda iš pat ryto...
Patarė geri draugai:
”Eik. Nėra ten ko bijoti.
Viskas pasibaigs gerai,
Tik svarbu neišsižioti,-
Ko prašytų, ką kalbėtų-
Neištark pirmos raidės tu..”
Ką tai reiškia - supratau
Tik tada, kai nuėjau.
Ant lentynos replės guli,
Vaikščioja balta tetulė,
Rodos, šypsos, kalba taikiai,
Bet matau, ką rankoj laiko.
Tai pabaisa geležinė,
Nežinau, kaip ji vadinas,
Bet jaučiu, jei išsižiosiu,
Tučtuojau gerklėn įšoks ji!..
Meiliai šypsosi teta:
”Pasakyk, vaikeli, a-a...”
Nesakau, tyliu, - tik leptelk-
Stryktels nuo lentynos replės...
Šypsosi tetulė vėlei:
”Juk tu moki abėcėlę!
Na, kokia pirma raidė?”
Aš dantis sukandau: ”B”.
”Ne, ne B, o A, vaikeli”,-
Sako ji ir ranką kelia...
Kaip pro langą išskridau-
Be sparnų - aš nežinau...
Tik stebiuos namo parėjęs-
Skauda dantys kaip skaudėję,
Poliklinikoj buvau-
Anei kiek nepasveikau!
Tai patarkit, ką dayti -
Nieko negaliu praryti...
Erlickas