Akimirka

Vieną kartą su tėvu grybavom (senai), sutikom miške kitus grybautojus, kai jie pamatė, kad mes tų vokietukų prisirinkę, tai žūrėjo į mus kaip į kokius laukinius, musmiręs ryjančius, sako, meskit lauk, čia gi musmirės, ką jūs darot. Linksma prisiminti jų pasibaisėjusius veidus

Vokietukai labia geri grybai, dar pasakoje apie grybų karą juk Karaliaus Baravyko duktė Gražioji Baltikė juk nebus blogas grybas :) o jos išrinktasis nekilnmingas Grūzdas, bet labai stiprus ir gražuolis :)
O dėl meškučių ar "žydukų" tai aš taip galvoju: jie savyje renka sunkiuosius metalus, ačiū jiems už tai, kad švarina mišką, bet tų metalų iš organizmo NIEKAS nepašalina, jie kaupiasi visą gyvenimą.... tai ar tikrai tokie jie jau skanūs, kad savyje tai kaupti, ir dar savo vaikams nepalikti pasirinkimo... man užtenka asortimente kitų grybų, kurių beje vakar prisirinkau ir prisižiūrėjau miške krituolių medžių, kaip po karo :(

Beje ar kas nors renkate ir esate ragavę poniabudę, dar vadinamą žemės taukais? vakar radau, parsinešiau, daug esu skaičiusi, bet paragaut nedrįsau

Tai tikrai tada laaabai vertingas grybas. Švarina mišką ir dar šitiek visokių metalų mums duoda. O juk reikia mūsų organizmui visokių ten geležių ir kitokių elementų
Tai va iš kur tas mano kraujas toks geras visą gyvenimą. NIEKADA nebuvo jokio nusėdimo, visada visokiausių medžiagų (geležies ir tų metalų visokių:)) norma.
Nu liuks, va dukros irgi kraujas stiprus ir geras. Močiutė taip pat vią gyvenimą gydytojų nemačius, stiprios sveikatos buvo, tėvas irgi kaip bėris.
Viskas aišku - nuo žydukų ta sveikata.
Nu šaunu - valgom ir toliau reiškiasi

Na, tas jos kvapas man nelabai... Bet gal jisai dingsta paskui? Mano mama vaistus darėsi iš jų skaudantiems sąnariams, sakė, padėjo. Bet šiemet tos nedorėlės nebeišaugo toje vietoje, kur pernai radome

Aš irgi anksčiau parinkdavau, bet kad namiškiai pastoviai išmėto:)) sako, neužimk vietos kašėj su savo tais šungrybiais Bandžiau įrodyti, kad renkami jie ir valgomi, bet deja....
Nu bet bent jau savo žydukus tai išsaugau, jau šitų tai man neišmėtys nei už ką

Teisingai, jei jaučiat, kad nuo jų kaulai ir dantys kaip metaliniai, o ne kokie trupantys, nenusileiskit

Ne tik kad nenusileidžiu, bet ir įpratinau valgyt. Ir netgi pripažino, kad tikrai skaniausi smožyti su bulvom, svogūnu ir grietine.

Taip - lepšė. ir mes būtent va tokį kaip paveiksliuke vadinam tik ne lepše, o lepšiu. (kažkodėl pas mus vyriškos giminės).

Kaip vadinat nesvarbu...Svarbu tai, kad ten kuo tikriausias paberžis.Arba netikrasis raudonviršis, kaip pati Tininga yra išsitarusi kažkada. Jo kepurė rausva...jis juoduoja.
Lepšės kepurės spalva ne tokia.... jaunos juosva pilka arba balta visai, o ne tokia.
Ar girdėjai kada vadinant grybą skroblinis raudonviršis ar dar koksai -inis. Žmonės grybą taip ir vadina koksai jo vardas nuo senelių ir močiučių pareina, be jokių skroblinių ar per brūkšniuką. Jei baravyką radau,tai baravyką...jei raudonviršį, tai raudonviršį. Tau Elste iš mikologijos irgi DU. Lepšė.... matai ir jai

Na va kokia arši grybaujančių diskusija
Gražu tiesiog

Keičiam temą Šian į uostą atvyko gana įspūdingas tanklaivis 'Matilda'. Ne pats didžiausias, bet vienas didesnių: ilgis 250 m, plotis 44 m.

[

Tame atlase šis grybas jau yra. Ir tą grybą mikologai kuo puikiausiai žinojo. Tiktai Lietuvoje skroblynų ne tiek jau daug, ir tikrai ne visi jie mikologų išvaikštinėti. Galbūt todėl šis grybas įrašytas į Raudonąją knygą.
(nežinau, ko čia taip piktai iš manęs šaipaisi... )

taip. Ir perkūnas nematė tos kepurės spalvos. Juk ir umedžių yra ir su raudona, ir su žalia, ir su geltona kepure. Tai lyg tai radę ją ir sakome, raudau geltonkepurę umedę (umedum geltonkepšum). Ne - sakom umedė ir tiek.
Taip ir čia, ar ta kepurė balta, ar rusva - lepšis ir viskas.
Žydukas irgi turi ten kokį pavadinimą (meška gi kašokia), o lotyniškai dar gal kokis žydiškas grizlis vadinasi. Bet vis tiek sakom - radau žydų ir tuoj pasismožysiu.

Kaaip gražu pro Tavo langą