Akimirka

nu ir ką, nutįso seilė

Mes ne apie tai, tiesiog pagalvoji, kad turi būti atidesnis žmogui, su kuriuo gyveni.

pamastai, padumoji, palinkcioji ir toliau nieko nedarai...

Tada leiskit paklausti apie kokį atidumą jūs čia kalbat? Moterys iš prigimties jautresnės ir pastabesnės, tačiau ir jos dažnai nepajėgios pamatyt kas kito žmogaus galvoj dedasi, ar kokie rūpesčiai jį slegia. Apie vyrus jau net nekalbam. Užtat žmonėse ir yra labai populiariai naudojamas bendravimo būdas - kalba.

bet paprastai neturim laiko pasikalbet-skubam,lekiam-tempas didelis. manau cia problema

Ačiū, Petrut, kad paprotinai, o aš vis stengiuosi skaityti mintis, ir vis ne to pusrutulio perskaitau bandysiu kalbėtis, bet jei nekalbadieniai jam, kaip tada? vėl prie telepatijos grįžti? ar palikti ramybėje?

kažkada kažkur skaičiau, kad kai vyrui užsimeni, kad dabar noriu su tavim pasikalbėti, tai jie nori kuo greičiau dingti tau iš akių ir abejoju ar išeis pasikalbėt su tokios būsenos vyru

ale iš tirkųjų, dar toje istorijoje įžvelgiamas ir žmonos egoizmas. Nu žino, kad mėnuo liko gyvent, o diedas dar ir pabėgt pas kitą sugalvojo. Tai va ir moteriškas gudrumas suveikė, kaip pagyventi tą likusį mėnesį kaip karalienei.
O dienai gi kaip visada, nežino nei kiek metų vaikui, nei į kurią mokyklą eina, tai at sunku pasakyt jam, kad vaikis jau egzaminsu laiko patikėjo gi

Prašom, tik tu manęs per daug neklausyk, nes man labai Loretos parašas patinka "gyventi verta tik keliant gyvenimui beribius reikalavimus" ir aš telepatija užsiimt tau tikrai nepasiūlysiu :)

tai aš galiu pasiūlyti
tada reikia ne telepatijos, o įjungti nekalbasavaitę pats liežuvį atsirišęs prisistatys ir murks aplinkui
tas veiksmas lygus atoveiksmiui labai gerai suveikia. Tik įjungi "Ach, tau nereikia, man tuo labiau" ir vskas čiki.

Brangioji, aš ir keliu gyvenimui beribius reikalvimus: noriu išmokti bendrauti telepatiškai, ar bent jau prisiminti, kaip tai darė mūsų promotulės
tada GAL bus mažiau nesusikalbėjimo, bet bus kita problema, aplinkiniams reiks kontroliuoti savo mintis...
ane Samajana?

Na taip, tu jau sukelsi diskomfortą ir savo žmogui. Čia apie atidumą kalba ėjo, tai man atrodo, jei tu pastebi, kad jam yra blogai - tu jau esi atidi. O ar jis privalo pasakoti? Nežinau kaip iš tikrųjų su tais vyrais, gal kuris čia įlys ir pasakys kaip iš tikro, bet man atrodo, kad tik moterys turi tokių ambicijų "bendraut telepatiškai" ir norėt, kad vyras jos mintis ir slaptas svajones nuspėtų, vyrui jei kas nepatiks santykiuose su moterim, jis ir pasakys. O jei jis tyli, tai arba problemos "ne apie judu", arba jis tiesiog problemą mato savyje, pats ir susitvarkys, nėra apie ką kalbėtis.

Čia žinai, kaip tame anekdote:
Prisvilo žmona prie vyro po bendro gyvenimo 50 metų:
-Nu pasakyk, ar myli, ar myli?
-Per vestuves sakiau, jei kas pasikeis - informuosiu

Kartais keliais banaliais sakiniais pasakoma daugiau, nei perskaitytum ištisą romaną su gražiausiais tuščiais ir nieko nevertais sakiniais.
Man patiko pati mintis.
Paskaičiusi tokias mintis, visuomet noriu būti geresnė.
Ir tai tik į naudą.
Priedo, kaip kas skaitom, ir kaip kas matom: man vienodai kiek tam jų vaikui metų, vienodai, kad ji važiuoja autobusu, o jis automobiliu.
Juk ne tai autorius norėjo pasakyti.
Va tas "lietuviškas" noras viską suvulgarinti, ir suniekinti: Ach, jau vaikų, turbūt, buvo prisidirbę, ach - kokia egoistė.
Matom tai, ką norim matyti :)

Ne visai, aš labiau apie tai, kad jei žmona informavo, kad ji nori dažniau tai išgirsti (ir ne radiobangom, o įprastiniu būdu), o jis vis vien ignoruoja - tai jau neatidumas.

Aha - atidesnėmis visos panori būt, bet per visą pusdienį aiškinuos ir niekaip nesuprantu kas tas yr :)))

va va būtent

Nerūstauk, Elvusia, mes juk pirma prisipažinom, kad apsiašarojom, o tik paskui pradėjom teksto neatitikimus analizuoti.
Na jautrios mes sielos, tik dar norime ir tikroviškumo pasakoje naivuolės

Buvau šią vasarą šeimų kongrese ir diskutavome 4 dienas: kaip čia dabar mums visiems šeimose vienus kitiems geriau suprasti ir pagaliau pradėti gražiai ir laimingai gyventi"... Reziume:
VISO GYVENIMO ABIPUSIS DARBAS
jei nors vienas rankas nuleidžia - kitas turi stengtis už du ir kiekvieną dieną vis iš naujo ir iš naujo
kodėl to niekas man nesakė prieš vestuves?

Nu nebūt buhalteriai, reik suskaičiuot vaiko metus, toliau transportas, irgi svarbu - ar neatsiras pajamos natūra?