IRUTE78 rašė:
Pasitikėjimas savimi, mokėjimas elgtis, drobinė terbelė tai irgi nėra blogai, būna dienų juk nesiseka žmonėm, ar šiaip kokie sunkumai gali suriesti, tai tu nors tu žemę rėžk (persiduoda man jūsų žodžiai) būna visko, gal netektis artimo ar pan., gal vaikai ką iškrėtė gali labai subjauroti kurį laiką kol vėl galėsi atsitiesti, ... , išmėginimus irgi labai reikia mokėti priimti, nors kitos moka ir kai užgriūva kas išlikti tvirtai ... O su vyrais yra prasčiau jie sunkiau perneša ar ne ?
Reikia sakyt: "Nors tu šikna žemę rėžk". Nemoteriška, bet taiklu.
Aš nekalbu apie laikotarpius, kai šidgėla dūšioje, ar sveikatos problemos. Tiek jau to, kai tokia vidinė būsena, kai kada galima sau leisti nukabinti nosį.
Bet, iš esmės, visada moteris turi būti moteriška. Man patinka ryškūs plaukai, ilgi nagai, aukštakulniai. Net ir juodomis savo gyvenimo akimirkomis, neapsiausiu vyžų ar neapsirengsiu nutysusio nertinio. Ir nesinešiu po pažastim maximinio maišelio.
Bet mane žavi ir tokios moterys, kurios be makiažo sugeba būti patraukliomis. Būna, matai, eina moteris: plaukai suriši į uodegą, nosytė jos nepapudruota, bet visa švyti. To juk pakanka.
Ir, žiūrėk, eina kita: sumurus, sušliukus, nelaiminga, bambanti.... ech.
O reiktų jai, paprasčiausiai, pakelti aukščiau nosį, ištiesinti kuprą, ir, tiesiog, šypseną priklijuoti prie lūpų.
Tai tiek nedaug. Nebūtina (bet pageidautina) net lūpų pasidažyti
Na, mūsų forumo moterys, kiek jų mačiau, visos čiki