Byla rašė:
Ir retas jūsų tarpe diskutuoja. Dažnas bando auklėti pagal save. Užsipuolama "kaip tu gali nekęsti ir t.t.". O kas gali pasakyti, ar liepti jausti ?
Tai kad čia ir nėra apie ką daug diskutuoti. Emigruoja žmonės dėl įvairiausių priežasčių. Dažniausiai mąstome ir kalbame pagal savo patirtį.
Mano vyro brolis taip pat emigrantas. Ir vaikutį ten augina. LT jis gyveno gerai, galėjo net rinktis gerai apmokamus darbus. Pasirinko gyvenimą Londone. Būdamas geras specialistas (radiotechnika, elektronika) niekad nebuvo ten jokiu lūzeriu ar WC plovėju. Ir ten rinkosi iš keleto pasiūlymų tai, kas jam labiau patinka, kildavo pareigose.
Tačiau ten jis labiau iš idėjos, o ne dėl pinigų (abu su drauge truputį prie "bohemos"). Jiems patinka keliauti su šeima, eiti į koncertus, eiti į klubus, ir šiaip leisti sau gyventi savo malonumui - LT tam jis turėtų daug mažiau galimybių.
Mums jis - artimas ir mylimas žmogus, bendraujame labai šiltai, susitinkame neretai, mūsiškė mažoji būdama panašaus amžiaus nuostabiai gražiai bendrauja su savo "emigrantu" pusbroliu.
Ir kažkaip keistai nuskamba toks "jausmas", patėkštas čia šiuose puslapiuose -
"Nekenčiu emigrantų". Kodėl reikėtų jų nekęsti, niekaip nesuprantu.
Nors kita vertus - tai turbūt nei šilta nei šalta dėl to.
Neapykanta, šis teisėtas jausmas, labiausiai aktualus jį jaučiančiam. Ir, matyt, ne pačia geriausia prasme. Nuodija iš vidaus