Akimirka

tai dar geriau

Norėčiau. Man jų atlikimas panašus į ERA www.youtube.com/watch?v=6SvxaNQ6d7M Bet koks jausmas klausantis.... Neįmanoma įvardinti.

o dar gyvai klausyti iš vis nerealu

Prieš kelias savaites išsiviriau kavos ir su rytiniu laikraščiu rankoje prisėdau paklausyti radijo. Sukinėjau bangų paieškos rankenėlę ten ir šen, kol staiga mano dėmesį patraukė aksominis vieno senio balsas. Jis kalbėjo kažką apie 1000 kamuoliukų. Aš susidomėjau, pagarsinau radiją ir patogiai atsilošiau krėsle.

- Gerai, – ištarė senis, – galiu lažintis, kad esate labai užimti darbe. Taip buvo vakar, taip yra šiandien, taip bus rytoj. Tegu atlyginimas ir geras, bet už šiuos pinigus jie perka jūsų gyvenimą. Pagalvokite, visą tą laiką jūs nematote savo artimų ir mylimų žmonių. Nė už ką nenoriu tikėti, kad šitiek laiko jums reikia dirbti, kad suvestumėte galą su galu. Jūs dirbate, kad patenkintumėte savo norus. Bet žinokite, jog tai uždaras ratas – kuo daugiau pinigų uždirbate, tuo daugiau norisi ir tuo daugiau jūs dirbate, kad gautumėte dar daugiau. Vienu momentu reikia sugebėti stabtelėti ir savęs paklausti: „O ar tikrai man reikalinga dar viena palaidinė ar mašina?“. Ar dėl to jūs pasiruošę praleisti pirmą savo dukters šokių pasirodymą ar pirmąsias sūnaus sporto varžybas? Leiskite man jums kai ką papasakoti, kas išties padėjo atminti ir išsaugoti dalykus, kurie yra svarbiausiu mano gyvenime.

Tada jis pradėjo pasakoti savo „1000 kamuoliukų“ teoriją:
- Žiūrėkite, vieną gražią dieną aš sėdau ir suskaičiavau. Vidutiniškai žmogus gyvena 75 metus. Žinau, vieni gyvena trumpiau, kiti ilgiau… Na bet apytiksliai, gyvename apie 75 metus. Dabar 75 aš padauginu iš 52 (sekmadienių skaičius per metus) ir gaunasi 3900 – tiek sekmadienių jūsų gyvenime. Kai aš apie tai susimąsčiau, man buvo penkiasdešimt penkeri metai. Tai reiškė, kad aš pragyvenau, apytiksliai, jau 2900 sekmadienių ir man jų liko apie 1000. Nuėjęs į žaislų parduotuvę nusipirkau 1000 nedidelių plastmasinių kamuoliukų ir subėriau juos visus į permatomą stiklinį indą. Po to, kiekvieną sekmadienį, aš ištraukdavau iš ten po kamuoliuką…

Pastebėjau, kad matydamas, kaip kamuoliukų kiekis mažėja, aš ėmiau kreipti dėmesį į tikrąsias savo gyvenimo vertybes. Nėra stipresnės priemonės, kaip kad žiūrėti į mažėjantį tau skirtų dienų skaičių! Dabar paklausykite paskutinės mano minties, kuria su jumis pasidalinsiu, prieš apkabindamas savo mylimą žmoną ir išeidamas su ja pasivaikščioti. Šiandien ryte aš ištraukiau paskutinį kamuoliuką iš savo indo… Todėl, kiekviena sekanti diena, man yra dovana. Aš priimu ją su dėkingumu, dovanodamas savo mylimiems ir artimiesiems šilumą bei džiaugsmą. Žinote, manau, kad tai geriausias būdas nugyventi gyvenimą. Aš dėl nieko nesigailiu. Buvo malonu su jumis pasikalbėti, bet jau turiu skubėti pas savo šeimą. Tikiuosi iki susigirdėjimo

http://psichika.eu/blog/1000-kamuoliuku/

www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&...!

Tai čia reikia suprasti...jis labai protingas? Grybas kažkoks...Tam pastebėti nereikia jokių kamuoliukų.

Šia fraze išreiškei topinį šiuolaikinį mąstymą - mąstome tik protu.
Kartais reikia mąstyti širdimi.
Logiškai visi tą suprantame (na, tą kamuoliukų "briedą"), o kuris realiai tai vertiname ir tuo gyvename?
Čia ir skirtumas tarp to, kad suprantame ir tarp to, ką darome.
Ir ką reiškia protingas?
Takime kokis tai vyras uždirba daug pinigų (na, nusimano akcijų biržose, skaito teisingą spaudą ir t.t. ir pan.), pilnai aprūpina šeimą, jokio nepritekliaus. Vaikai jį mato 3 val.per savaitę. Jis protingas? Taip. Bet ar šeima laiminga? Abejoju.
Va čia dilema ir aukso vidurio ieškojimas.
Jei gyvenimo pilnatvę duotų tik protas...

...kokią gyvenimo pilnatvę?
... Eina davatka mišku, ir sutinka būrį kazokų. Tie ją išprievartauja ir nujoja, o ji meldžiasi..."ačū tau dieve, kad be nuodėmės ir iki soties"???
Nėra jokios kitos pilnatvės O aukso vidurys ko gero yra. Nebūtų...niekas apie jį tada ir nekalbėtų.
"Širdį" paminėjai...iš kitos pusės pažiūrėjau. Tada pasakojimas yra logiškai neteisingas. Ačiū jums, kad išmintį masėms norite perduoti vyriškom lūpom, bet , manau, pasakojimą rašė moteris. Vyrai apie 50-us metus kiekvieną "trakštelėjimą" ir taip susieja su globaliais įvykiais, kiekviename žodyje ieško gilios prasmės ir esmės. Taigi "kriziniais" pravardžiuojat...Na o moterys...išsitraukia kamuoliuką pasižiūri į veidrodį ir atsidususi, kad vienu sumažėjo čiumpa vyrą už parankės ir velka pasivaikšioti

Samajana,
užėjo mintis, kad tu cinikas iki panagių
Na, bet aš moteriškė, nėr ko pykti, ane? Mes juk ten visokios kitokios ir aplamai nuo Veneros kilusios

Geriau pasidalinsiu A.Tapino mintimis:

"Pritariu sakantiems, kad valdžia mūsų nei tada, nei dabar proto neturi, tik jie patys sau svarbūs. Kodėl Vašingtonas JAV Nepriklausomybės vasarį neskelbė, kodėl prancūzai Bastilijos gruodžio viduryje nešturmavo – todėl kad jie ne tik apie save galvojo, žinojo, kad žmonės norės tai paminėti, kai šilta, galima ir gatvėse pabūti, ir mėsos pasikepti.

O mūsiškiai – tai vasarį, tai kovą. Negi buvo taip sunku kaip nors suformuluoti „Atkuriam nepriklausomybę kovo 11, bet švęsim tipo oficialiai gegužės 11, nu“.

Dar gerai, kad Mindaugas nesugalvojo sausį karūnuotis, turbūt koks patarėjas protingesnis pasitaikė.

O jei rimtai – visus su Kovo 11-ąja, mūsų Laisvės diena!"

Necinikas. Tik labai užsispyręs. Netgi ant tiek durnas, kad drįsčiau tvirtinti, jog Venera sukasi į priešingą pusę, nei visos planetos su vyriškais pavadinimais

Tave irgi sveikinu...Vėliavos pakelti nepamiršai?
.

Neturiu
Vis laukiu, kada nubaus, bus stimulas nusipirkti.
Aš širdyje švenčiu, nereikia man vėliavų (čia toks pasiteisinimas)

Pirk. Atsipirks
Sukuria nuotaiką...
Namuose pakėliau...vėjas, o jau plevėsuoja, o jau gražu(truputį didesnė nei standartinių matmenų)Darbe pakėlėm...Susėdom švęsti...ir žinok...apsiribojom tik arbata.

Nes ji kaip tik poroje tikriausiai ir mato tą pilnatvę O tu gal norėtum, kad ji paskutinį kamuoliuką ištraukusi kuo skubiau prie puodų lėktų ir imtų konservuot viską, kad neduokdie maisto nepritrūktum vienas likęs

Tamsta, jei mažiau grybų matytum ir mažiau grybautum, tai suprastum, kad pasakojimas tada gražesnis atrodo, kai jame yra metafora. Jei visame pasakojime matai tik kamuoliukus, tai jau labai negerai laikas susimastyti, kad ne viskas šiame pasaulyje vien tik grybai

Acha, tas trakštelėjimas tai kiekvienas tv pultelio paspaudimas arba rytės žilkos išsiviniojimas, nors ten gal net netrekštelėjimas, bet jau dovanokite, už tokį netikslų pasisakymą, senai žvejoti buvau..... bet juk svarbiausia žodžių prasmė, o ne tikslumas.

Straipsniukas "Kaip suprasti vyrus?"
gyvenimas.delfi.lt/meile/kaip-suprasti-vyrus.d?id=60862753
Paskutinis sakinys:
"Širdies gilumoje, mes visi norime gyventi gražiai ir laimingai." Žodžiu , mes moterys irgi už taiką pasalyje

Tada gyvenimo pilnatvė parasčiausiai ir būtų
Jeigu už parankės ir vaikšioti...tada tik aukso vidurys

...anądien sakydama, kad moteris yra tobuliausias kūrinys būtent metaforą mintyje ir turėjai? O aš jau ir tiesiogine prasme buvau pagalvojęs...
...kapojat dabar neprasčiau kaip varnos vanagą

Aha, gyvenimo pilnatvė VYRUI.
Ar kas nors paklausė "Ko nori moterys"?

Samajana, atsirinkti reikia kada metafora, o kada ne

kokios varnos, koks vanagas? Kur? Mes kaip gulbės bjaurųjų ančiuką pažnaibom ir paauklėjam iki kapojimo dar vaje kaip toli.


Lyg patvirtintų mano žodžius dabar patrankų salvė paleista, net pastatas visas dreba, kai trenkia :)