Akimirka

senokai batų taisykloj bebuvai?

Aš nešu į taisyklą. Pakulnes dažnai tenka keisti. Ar koks raištelis nutrūksta. Nešu pasišokinėdama net
O čia buvo kalba, ko gero, apie šeimos narių išaugtus batukus.....
Skaudu net galvoti apie tai....

Elvusia, nežinau, "..kažkieno atiduotus..., todėl ir užkliuvo. Nu klijuot, lopyt tikrai nenešu, tik pakulnes kalu. Aš neperku batų už tūkstančius, tai nelabai ir branginu, kapitalinių nedarau. Nu kiek mes čia vaikštom aplink tą kompiuterį, ilgam užtenka ir taip

Neseniai buvau batų taisykloj, tokių batų atnešta taisyti, kurie atrodo tikrai tik išmesti tinkami

Nu jeigu neturi galimybių pirkt, tai manau neša remontuot, nors tas remontas irgi nepigiai kainuoja. Bet kad išmetamus, atiduot, kažkam dovanot, tai nežinau Nesu nei vieno vaiko rūbo atidavus be sagos, neskalbto ar prairusia siūle ir batukų, jei jau sunešioti, tai į konteinerį, jeigu kaip nauji, kitiems 'drožti".

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė antradienį planuoja vykti į Ukrainą...

pilietis.delfi.lt/naujienos/sirdi-suvirpino-poli...

tiesiog paprastas ir gražus poelgis.

Jei taip kuo daugiau būtų va tokių straipsnelių, tai ir mes geresniais pataptume.
Toks paprastas, žmogiškas, ir labai šiltas poelgis. Žinoma, gal ir nereikėjo sustoti vidury gatvės dėl kitų eismo dalyvių saugumo. Bet vien tai, kad pamatė ir sureagavo, tai jau pagarba :)

www.15min.lt/naujiena/gazas/gatve/221/387922/

...

Patiko.

...

Supratau, kad senstu, kai įsijungiau facebook ir pamačiau, kaip solidus jaunas vyras pranešė visiems, kad įsigijo naujus žieminius batus...
Na taip... pasimaivymas nauju daiktu prieš kolegės jau atgyvena.....

O ir aš tą patį šiandien apie save pagalvojau. Šiandien mano magistrantei pirmas paskutinės sesijos egzaminas. Anksčiau net nežinodavau kad jai egzaminai....

...

Kai pamatai štai tokius dalykus www.ve.lt/naujienos/visuomene/sociumas/e...
www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-11-26-es-vaika...
Tai kad ją kur tą ES su visais pakvaišusiais politikais!

Koks mielas vaizdelis.
http://www.nusisypsok.eu/7321

Viename kaime gyveno žmogus, laikomas didžiausiu to meto galiūnu. Jo raumenų jėgai niekas negalėjo prilygti. Tik jis vienas galėjo plikomis rankomis suvaldyti į priešingas puses besiveržiančius bulius ir kilnoti niekam nepakeliamus daiktus.

Vieną dieną nustebę gyventojai pamatė savo didvyrį turgaus aikštėje putojantį iš pykčio. Svetimšalis pasiteiravo, kodėl garsusis stipruolis neteko savitvardos.

- Ak, jis supyko dėl pastabos, kuri jį, matyt, įžeidė, – atsakė žmonės.

“Labai keista, – pamanė svetimšalis, – kad toks stiprus vyras, kilnojantis sunkiausius daiktus, nesugeba pakelti nedraugiško žodžio”.

Į klasę atėjo naujas mokytojas ir pastebėjo, kad visi šaiposi iš vieno berniuko vadindami durneliu.

Per pertrauką jis paklausė vaikų, kodėl jie taip daro:
- Bet kad jis išties durnelis, ponas mokytojau. Jeigu jam duosite didelę penkių centų monetą ir mažą dvidešimties centų monetą jis išsirinks penkių, nes ji didesnė. Štai – žiūrėkite…

Vienas mokinys išsitraukė dvi monetas ir siūlo rinktis berniukui. Tas, kaip visada, pasirenka penkis centus. Mokytojas nustebęs klausia:
- Kodėl gi tu pasirinkai penkių, o ne dvidešimties centų monetą?
- Pažiūrėkit, ji gi didesnė, ponas mokytojau!

Po pamokų mokytojas priėjo prie berniuko.
- Nejaugi tu nesupranti, kad penki centai didesni tik savo dydžiu, bet pagal perkamąją galią dvidešimt centų yra vertingesni?
- Žinoma, kad suprantu ponas mokytojau.
- Tai kodėl tu visad renkiesi penkis centus?
- Todėl, kad jeigu aš pasirinkčiau dvidešimt, jie nustotų man dalinę pinigus!

www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kauno-vic...