Akimirka

Jūs galit netikėti
Tuo, ką jums pasakysiu:
Danguj ne saulė šildo
Ir ne lietus gaivina,

Rytais ne paukščiai gieda,
Sode ne gėlės žydi,
Naktim ne žvaigždės šviečia,
Šile ne medžiai šlama,

Kvėpuojame ne oru,
Ne miegas mums rimtis,
Bet tai, ką jums išvardinau
Padaro moteris.

NEUŽMIRŠTUOLĖ

Neužmiršiu tavo kalbančių akių.
Už žodžius pasako jos kur kas daugiau.
Neužmiršiu tavo žėrinčių plaukų,
Tavo švelnų veidą plaunančio lietaus.

Neužmiršiu, niekad neužmiršiu šypsenos.
Šiluma jos ir šviesa nelygu saulei.
Tavo lūpų neužmiršiu niekados.
Nėr už jas svaigesnio vyno šiam pasauly.

Neužmiršiu tavo rankų, neužmiršiu.
Jos užmigdo net pačiam kiečiausiam guoly.
Neužmiršiu net jei akmeniu pavirsiu,
Nes, žinau, šalia užaugs neužmirštuolė

...Kai tavo širdy dykuma,
Dažnokai prailgsta naktis,
Kai saulės kaitra svetima,
Aš vėju beldžiuos į duris.

Kai sapnas sustingsta lede,
Nors laužas tau laižo akis,
Tu skęsi lelijos žiede,
Aš belsiuos lietum į duris.

Kai rankose šaltas akmuo
Lyg stiklą sudaužo viltis,
Po pilko rudens vėl ruduo,
Aš meile beldžiuos į duris....

NEBARK MANĘS

Nebark, prašau, manęs už tai,
Kad atėjau tavęs neklausęs.
Norėjau tau parodyt, kaip rytais
Smagiai maži kačiukai prausias,

Kaip šildo saulės spinduliai
Ir skirtos tau padangių giesmės,
Ir rodo kelią žiburiai
Ten, kur kartu mes susiliesim.

Nebark, prašau, manęs už tai,
Kad atėjau į tavo sielą
Ir pasakiau tau: ar žinai,
Kaip man joje gyventi miela.

Iš kur tiek romantikos? Labai malonu paskaitinet pries miega

Man užbanguoja retkarčiais romantikos ir lyrizmo, pramiešto melancholija priepuoliai, prašom nebarti

Kas išdrįstu barti, kai žmogus vidurnaktį stengiasi visiem praskaidrinti gyvenimo kasdienybę ir paruoši mintis tyram miegui

AŠ PAVARGAU KLAJOTI...

Aš pavargau klajoti iš širdies į širdį
Ir lūpom vaikščiot svetima daina.
Kam belstis į duris, jei nieks negirdi,
Rašyti knygą, kai viltis akla?

Jau pavargau aš būti laisvės paukštis
Į langus muštis krūtine silpna.
Ir toks svaigus kam reikalingas aukštis,
Jei negaliu tikėt ryškia žvaigžde?

Man laimės baisiai didelės nereikia,
Per daug šviesios, karštos ugnies.
Tik, kas labiausiai džiaugsmą teikia-
Priglust prie mylinčios širdies.

Galbūt esi tik saulės spindulėlis,
Nedrąsiai kelią sau skinies.
Bet nuo tavęs pražysta gėlės
Ant žemės skausmo ir mirties.

Ir nesvarbu, kad tu esi tik lašas
Be proto tolimo sapnų dangaus:
Aš – žiedlapis ir toks pat mažas,
Bet pilnas jausmo tau švelnaus.

MANĘS NEPAŽINOJAI

Manęs nepažinojai,
Kada lakstei basa.
Iš džiaugsmo tau ant kojų
Tuomet verkiau rasa.

Kai dar tiktai svajojai
Ir svaiginais vynu,
Tikrai nepagalvojai:
Džiaugies mano krauju.

Kuomet viena liūdėjai
(Aš viską juk matau),
Ar pameni, kaip vėju
Tau ašaras rinkau?

Dabar naktim spėlioji,
Kas vis dėlto esu.
O aš tave apkloju
Kaldra iš debesų.

Ir kai ateis šaltoji
Pavogt, atimt tave,
Tikrai žinok, mieloji,
Tuomet aš būsiu ja.

SAKYK, KODĖL

Sakyk, kodėl, aš pastebiu,
Miške dainas kuri?
Argi gimtam miestelyje
Jau medžiai negyvi?

Ir dar man nesuprantama,
Kodėl žiedai drėgni,
Ar prie peties nepriglaudžia,
Kad su gėlėm verki?

Mane dažnai tu stebinai,
Bet šįkart: tu kalbi
Su savimi, be artimo,
Gal žmonės tau kurti?

Sakyk, kodėl, aš pastebiu,
Tu niekur neini,
Tik prie berželio palenkto
Gėles vis sodini?

...O visgi gyvensiu nežiūrint į tai,
Kad tau pažadėjau numirti,
Jei žvilgsniai tavi ir tavo delnai
Staiga mane liautųsi šildyt.

Ir netgi neverksiu, jei mūsų takai
Apaugę usnim išsiskirtų.
Tiesa, niekada nebuvau ir už tai,
Kad mūsąją meilę girtų.

Labiausiai pykau, kad manęs neklausei,
Todėl be žiedų rožės dygo.
Tiktai nustebau, kai paklausei sausai,
Ar mano širdy kas dar liko.

Ir visgi gyvensiu nežiūrint į tai,
Kad tau pažadėjau numirti,
Nes vis dar mylėsiu, nors tavo delnai
Senai mane liovėsi šildyt...

Nesiekite gyventi amžinai,
Bet siekit šio gyvenimo pilnatvės.
Jūs amžinybėj neišvengsite vienatvės,
Jei neišvengėte gyvendami trumpai.

Nuostabios eiles.... Loreta, tu dieviska...

SUPER.
Man labai patiko...
Kartais ir mane užplūsta neišpasakytai didelė meilė poezijai...

Šias eiles parašė žmogus slapyvardžiu Lakrua.

Sužavėta, labai jautrios eiles.

Labai už sirdelės griebia ....
manau Loretai sunku jos vidiniame pasaulėlyje...
Mes moterys tvirtos, bet tuo pačiu trapios ir labai jautrios bei lengvai pažeidžiamos
Neliūdėkim Juokimės ir MYLĖKIM

Pagalvojau.., kur pradingo kai kurie žavūs, protingi, sąmojingi, subrendę Tax žmonės..... Gal atostogauja......
Dovanokit man už netaktiškumą, tačiau......labai norėjosi tai pasakyti...

DĖMESIO-DĖMESIO
Nepražiopsom mūsų rekordininkės:)

LORETAI LIKO TIK 2 ŽINUTĖS IKI 10000
(Iš anksto užsirezervuoju vietą jubiliejiniame vakarėlyje:))

Kažkaip įdomiai čia puslapiai vartosi, teks pakartoti:)

DĖMESIO-DĖMESIO
Nepražiopsom mūsų rekordininkės:)

LORETAI LIKO TIK 2 ŽINUTĖS IKI 10000
(Iš anksto užsirezervuoju vietą jubiliejiniame vakarėlyje:))