Akimirka

LORETA didelis ačiu Tau

Aš taip pat prisidedu prie sveikinimų Loretai
ir noriu padėkoti už pagalbą "susipainiojus" vienu ar kitu klausimu.
Gerai, kai turi ko paklausti.
AČIŪ ir didžiulės sėkmės visur!!!

Galvoju, ko nereikia Aš galvoju, ko nereikia,
nes kažką galvoti reikia.
Kai imi galvot, ko reikia,
sušunku tuoj:
"Ak, nereikia!.."

Bet galvot vis viena reikia.
Vėl galvoju, ko nereikia.


Aiškinuosi
Aš nežinau, ar aš žinojau,
tada, kad per mažai žinau,
tačiau dabar žinau puikiausiai,
kad šiandien aš nedaug žinau.

ir nežinau, kiek sužinosiu.
Ir iki šiolei nežinau,
kuomet lengviausia bus žinoti,
kada žinai, kad nežinai...
Rimantas Klusas
Loreta, nuoširdžiausi sveikinimai ir nuo manęs!!!

Pastebėjau: kai ,bet kokioje diskusijoje atsiranda daug nuomonių ir nerandama vieningos, užtenka Loretai išsakyti savąją ir visiems tampa viskas aišku, diskusija baigiasi.
Loreta, Jūs viena iš šauniausių šiame forume.Sėkmės visur ir viskame.

O aš pasiilgau Soffy

Visi mes kaip šeima. Buna apsibaram, buna ragučius vienas kitam parodom, ale negalim vieni be kitų. Apsisukam- atsiprašom, išeinam -sugrįžtam.

Ir pasiilgstam vieni kitų...

Įsivaizduokim, kad yra bankas, kuris kiekviena ryta atidaro tavo vardu 86.400 doleriu sąskaitą. Ten diena nedaromi jokie balansai. Kiekviena vakarą panaikinamas sąskaitos likutis, kurio tu nesugebėjai išnaudoti dienos metu. Ką tu darytum? Žinoma, pasiimtum visus pinigus iš karto!

Kiekvienas iš mūsų turi toki banką. Tai LAIKAS. Kiekviena ryta jis Tau duoda 86.400 sekundžių. Kiekviena vakarą jis nubraukia visa tai, ko tu nepanaudojai geriems tikslams. Čia nėra jokiu balansu, nei sąskaitos viršijimu. Kiekviena diena tau atidaroma nauja sąskaitą.
Kiekviena vakarą sudeginami dienos likučiai. Jei tu nesugebi išnaudoti dienos depozito, čia jau tavo praradimas. Čia nėra kelio atgal, nėra grąžinimo rytojui. Tu turi gyventi dabartimi! Šios dienos depozitu. Investuok taip, kad būtum kuo laimingesnis. Laikrodis tiksi. Padaryk šiandien tiek, kiek gali daugiausia.

Brangink kiekviena momentą!!! Brangink ji, nes tu daliniesi akimirkomis su kažkuo tau labai brangiu, ypatingu ir mylimu, kuris vertas, kad tu su juo dalintumeisi savo laika. Ir atmink, laikas nieko nelaukia. Vakardiena! Jau istorija. Rytojus! Dar paslaptis. Nėra nieko tikra. išskyrus šiandiena. Šiandiena yra DOVANA. Dalinkis ja su draugais. Jie priverčia tave nusišypsoti, padrąsina, kad tau pasisektu. Jie išklauso, dalinasi savo pasauliu,atveria širdis.

Ajonda, kaip įdėdat tokias šypsenėlės, ir iš kur juos iš vis galima paimti? Dar girdėjau , kad galima jas naudoti rašant el.laiškus. Labai jie man patinka

Loreta, aš tai esu:), o JŪS kur:)?
Labai buvo miela rasti šią žinutę, ačiū:).

Kartais iki visiškos laimės mums trūksta tik vieno mielo žodžio. Linkiu, kad kiekvieno mūsų gyvenime visada būtų tas vienintelis žmogus, galintis vienu žodžiu padaryti mus laimingais...

siūlau pasivaikščioti po šią temą
tax.lt/posts2746-400.html
gal rasi kokių racionalių pasiūlymų ar patarimų

Atsiprašau, kad eilėraštis be lietuviškų raidžių

Pabuciavimas tavo buvo karstas ir
trumpas,
Ir kaip zaibas staigus, ir svaigus
kaip naktis-
O galinga pagunda! - Ir sventieji
suklumpa...
Pabuciavimas tavo - pavogta
kibirkstis.

Negaliu as pamirsti tu ikaitusiu
lupu -
Jos isdegino zyme lig sirdies
gilumos!
Ir beprotisku svaiguliu minti uzsupo -
Ji kaip verge prie taves diena nakti
rymos.

Ne gyvate ikando - karstos lupos
buciavo!
Ligi kaulu nusmilko siurpulinga
salna -
Negaliu as pamirsti... Nes zinau, kad
ir tavo
Visos mintys ir aistros - bendro
lauzo liepsna! (S.Neris)

ČIA TAU LORETA

Padarykime taip:), matysis iš karto:). Reikia Loretai daug daug gėlių ir įvairių:). Nebloga yra .

Ar pasiutot, moteriškos? Už ką čia mane taip - su ramunėmis už kasų?
Ačiū labai. Kad vyrai tiek dovanotų

Vyrai , staigiai pasitaisykit

Vyrai kapeikų nesukrapšto, ir dar žmonų bijo ir uošvienių. Ir dar gėdijasi kitoms moterims dovanoti

Mažas nuostolis - tokie "vyrai" :). Jų ir gėlės būtų kaip dilgėlės:).

Va jetau moteriškės ką jūs rašote !!! nuo tokių jūsų pamąstymų vyram pirštus suparaližavo jie jau nebegali ir rašto parašyti, kad save apgintų , negi jie visi tokie beviltiški?, aš taip nemanau, gal palaukime, vis dėl to viltis turi būti

Ko jūs čia tuos vyrus apstojat. Mačiau jie visi organizuotai išėjo ramunių skinti.