Vykdomieji raštai

Niekas neatsivys. Čia išieškotojai sudėti į vieną raštą, skaičiuokit nuo bendros paryškintos sumos.

Atsivijo... Kol kas vienas
Bet atsivijo su skola vaiko išlaikymui.
Ir aš nesuprantu, kaip daryti. Nes ten parašyta : 6835 Eur ir 66 Eur/mėn fiksuotas mokėjimas nuo 2020.01.01.
Tai tie 66 eurai įeina į tą sumą " iš MMA nebus galima išskaityti daugiau kaip 30 proc, o iš MMA viršijančios dalies – daugiau kaip 50 proc"?
Ačiū.

Įeina. Pirmiausiai išskaičiuojate fiksuotą mokėjimą 66 eur, iš likusios sumos dengiate įsiskolinimą.

Aš dar nežinau ar programiškai man eis, bet tarkim jo alga 630 eurų (pagr. darbovietė, nėra papildomų sodrai) ir jam į rankas gaunasi 450,37 eur. Ar gerai suprantu, kad nuo tos sumos į rankas galima jam atskaityti 130,93 eur (tiek skaičiuoja programa, nepatikrinau ar gerai) iš viso skoloms? Tada iš 130, 93 eur atimti 66 eurus ir likusius 64,93 dengti tą vaiko išlaikymo skolą ir dar vieną vykdomąjį raštą trečios eilės?
Ačiū.

Mano skaičiavimu gaunasi 137,74€ (nuo MMA 437,23 - 131,17€. virš MMA 13,14 - 3,57€).
Viską atiduodat vaikui. 66 periodinė, likutis - skolai padengti. Kol nepadengsite visos skolos vaikui, 3-ios eilės vykdomuosius pamirštat, aišku, informuojat juos, kad nebus pervedimų.

Aš ir gaunu 137,74 eurus. Bet savim suabejojau, pamačius Cento suskaičiavimus
Tai visa ta 137,74 suma eina vaikui???

Ar pagal vykdomuosius raštus reikia išskaičiuoti jeigu darbuotojui mokama tik už prastova?

Taip

sveiki,

papuoliau i kvaila situacija.
antraeilis darbas, dirbo tik kelias valandas per 7men,
i rankas gaunas 8.00eur
2 anstoliai (nuo MMA 20proc)
skaiciuoti paga; rasta 20proc nuo MMA?

Sveiki,

Gautas vykdomasis raštas, darbuotojui iš atlyginimo kas mėnesį išskaičiuojama įmonės suteikta paskola jam. Ar prieš vykdomojo rašto nuskaičiavimą minusuojama paskola ar vis tik pirma nuskaičiuojama vykdomomojo rašto suma, tuomet iš likusios sumos nuskaitoma paskolos įmoka?

Vykdomajam pirmenybė.

Ačiū

Ar išskaičiuojate iš kilnojamo pobūdžio kompensacijos? Aš cpk 739 str. suprantu dviprasmiškai. Nusiunčiau raštiškus paklausimus antstoliams, kai kurie atrašė, kai kurie ne. Skirtingų antstolių išaiškinimas nevienodas. Galvoju ką daryti su kompensacija, ar išskaičiuoti antstoliui pagal patvarkymą, ar ne? Gal kas aiškinotės su antstoliais Stanislausku, Žilinskaite, Adomaitiene šiuo klausimu ir žinote jų nuomones?

Mano manymu, jos kuo puikiausiai "telpa" į šį punktą

Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip:

1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų;

Galbūt ir telpa, bet štai viena antstolė rašte surašė: dienpinigių forma mokamos pajamos ir cpk kontekste vertinamos kaip atliekančios ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbo funkciją.
Kitas antstolis parašė, jog neišskaičiuoti, bet nurodė 2 punktą šio str.
Paklausime nurodžiau: darbuotojas dirba statybos vietose, priklausomai nuo statomų objektų tenka važinėja po visą Lietuvą. Darbo sutartyje numatyta, kad mokama kompensacija už kilnojamo pobūdžio darbą. Tai ne komandiruotės, dienpinigiai nėra mokami. Tai yra kompensacija už padidėjusias išlaidas susijusias su važiavimu, darbą lauko sąlygomis, bet ne už konkrečias patirtas išlaidas, o už faktiškai dirbtą laiką išvažiavus ir dirbant lauko sąlygomis.
Nurodžiau taip kaip yra, kad kompensuojam ne konkrečias išlaidas, o kompensaciją skaičiuojame tik už lauko sąlygomis dirbtas dienas/laiką.

Manau, kad jie neteisūs. Dienpinigiai sutikčiau dar, jiems ne paslaptis, kad pvz vairuotojai ar jūrininkai dalį algos gauna dienpinigių pavidalu. Nors ir šie CPK yra išskirti.
Bet kilnojamojo darbo kompensacijos tai ne tas. Lauko priedas - juk tai yra mokama būtent už nukrypimą nuo normalių darbo sąlygų.

Aš neapsiimu interpretuoti CPK. Dar ne mano jėgoms, todėl ir išsiunčiau kiekvienam antstoliui po raštą, kad įvardintų tiksliai-išskaičiuoti ar ne. O statybininkui nėra, kad darbas lauko sąlygomis yra normalios darbo sąlygos? gal kažkur apibrėžimas yra įvardintas kas tie nukrypimai?
Čia VDI randu paaiškinimą:
Pagal DK 144 str. 7 d. už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, mokamas padidintas darbo užmokestis, kas yra nukrypimas nuo normalių darbo sąlygų?
Darbdavys, atsižvelgdamas į konkretaus darbo specifiką ir vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, nustato priemones normalioms darbo sąlygoms užtikrinti. VDI specialistų nuomone, darbuotojui mokamas padidintas darbo užmokestis, kai jis dirba sąlygomis, kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai darbo aplinkoje viršija darbuotojų saugą ir sveikatą norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius, kol techninėmis ar kitomis priemonėmis sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai jų darbo aplinkoje sumažinami iki leistinų dydžių arba sveikatai pakenkimo tikimybė eliminuojama naudojant asmenines apsaugos priemones, ir tokių rizikos veiksnių, kurių ribinius dydžius viršijus gali būti organizuojami darbai, baigtinį sąrašą bei darbo organizavimo ypatumus, tvarką ir trukmę nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Toks mokėjimas turėtų būti nustatytas kolektyvinėje sutartyje ar sulygtas darbo sutartyse.

Viršvalandžiai, darbas naktį, darbas švenčių dieną, darbas poilsio dieną - juk tai taip pat nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų, už tai mokamas padidintas darbo užmokestis...

O jei statybininkų darbas toks yra normalus, tai kodėl jiems mokami lauko priedai ir kodėl suteikiamos papildomos atostogos?

Tai jūs, Tininga, ką darytumėte? Neišskaičiuotumėte iš kompensacijos? Iš tų antstolių, kurių gavau raštus, tai nedrįstu neišskaičiuoti, bet štai iš kitų, kurie dar neatrašė, tuomet neišskaičiuosiu. bet vėl gi, pamatys kitas darbuotojas su analogiška situacija, ir sakys, kodėl man išskaičiuoji, o kitam ne. Jei palikčiau vadovui nuspręsti šį klausimą, tai jis sakys daryt taip, kaip reikia. Tikrai nežinau net kaip čia teisingiau nuspręst ir ramiau dirbt toliau

Mes niekada neišskaičiuojam iš šių sumų. Vadovaujamės tuo pirmu punktu. Antstoliai ne visada teisūs. Jiems rūpi susirinkti pinigus.