Draudiminis įvykis - automobilis nurašytas

12 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
2) gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės (...)

Nepataisomai sudaužyto automobilio likutinė vertė - 3'000,00;
Išlaidos, susijusios su sudaužyto automobilio transportavimu, įvertinimu, laikinu saugojimu - 1'000,00;
Gauta draudimo suma 6'000,00;
Rezultatas: 6'000,00-3'000,00-1'000,00=2'000,00x15%=300,00
Ar teisingai?

Manyčiau taip :)

Na, pagal mane nevisais atvejais apmokestinama, jei išmokėta draudimo suma yra nedidesnė nei nustatyta draudimo sutartyje, tai ji nors ir viršija įmonės patirtus nuostolius neapmokestinama.
Čia 12 str. komentaro ištrauka, butų gerai sulaukti daugiau komentarų šia tema, nes man tai irgi aktualu.O automobilis dar po to parduodamas?

12 Str.

4. Turto draudimo atvejais..... priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m., pirmiausia draudimo įmonės kompensuoja nuostolius pagal pateiktus dokumentus (sąskaitas ar sutartis), pagrindžiančius patirtas turto atstatymo išlaidas. Tokiu atveju, patirta tikroji žala lygi vienetų finansinėje apskaitoje fiksuojamiems nuostoliams, todėl, kai draudimo įmonės išmokama draudimo išmoka ne didesnė, negu pateiktuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse) nurodyta suma, visa draudimo išmoka nepamokestinama. Jeigu draudimo įmonės nesilaiko draudimo sutartyse nustatytos tvarkos ir draudimo išmokos viršija sumas, nurodytas turto atstatymo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse), tai viršijanti dalis priskiriama apmokestinamoms pajamoms.

Pavyzdys

UAB X 2002 m. vasario mėnesį įsigijo 60 000 Lt kainavusį lengvąjį automobilį ir, apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų (avarijų), tą patį mėnesį jį pradėjo naudoti. 2002 m. liepos mėnesį šis automobilis avarijoje buvo apgadintas. UAB X po įvykio automobilį suremontavo ir už tai autoremonto įmonei pagal PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 20 000 Lt, kuriuos draudimo įmonė kompensavo bendrovei.
Šiuo atveju UAB X neapmokestinamosioms pajamoms gali priskirti 20 000 Lt sumą. Jeigu draudimo įmonė būtų kompensavusi didesnę sumą negu 20 000 Lt, tai ši suma, viršijanti draudimo išmokos dalį, būtų priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.

Kai turto atstatymo darbai trunka ilgą laikotarpį arba turtui padaryta esminė žala ir jis nėra atstatinėjamas, draudimo įmonės išmokamos draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudimo sutartyje nustatytą tvarką, kuri reglamentuoja ir patirtos žalos dydį. Kadangi turtas gali būti apdraustas ne tik jo balansine verte, bet ir jo atstatomąja verte ar kitokia verte, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje numatyta tvarka, tai tokiais atvejais vienetų finansinėje atskaitomybėje fiksuojami nuostoliai gali neatitikti tikrosios žalos vertės. Kadangi 12 str. 2 punkto nuostatos leidžia draudimo išmokų dalį, neviršijančią prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės, priskirti neapmokestinamosioms pajamoms, tai tokiais atvejais žalos dydis apskaičiuojamas draudimo sutartyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į draudimo sumą. Vadinasi, kai turto draudimo išmokos išmokamos ne pagal pateiktus turto atstatymo dokumentus, o pagal žalos įvertinimą, nustatytą vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis, tai neapmokestinama draudimo išmokos dalis, neviršijanti žalos, apskaičiuotos draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Pavyzdys

UAB Y 2002 m. kovo 1 d. apdraudė savo pastatą ir sutartyje nurodė, jog pastatas draudžiamas jo atstatomąja verte, kuri lygi 10 mln. Lt, o pastato likutinė vertė sudarė 8 mln. Lt. 2002 m. liepos mėnesį vėtros metu pastatas buvo apgriautas. Kadangi pastato atstatymo darbus UAB Y planavo atlikti po dviejų metų, draudimo įmonė pagal sudarytos sutarties nuostatas išmokėjo draudimo išmoką ne pagal pateiktus turto atstatymo dokumentus, o pagal suderintą žalos apskaičiavimą. Pagal sutartyje aptartą žalos nustatymo tvarką buvo apskaičiuota 6 mln. Lt žala, kurią kompensavo draudimo įmonė.
Pagal UAB Y apskaičiavimą dėl draudiminio įvykio finansinėje atskaitomybėje fiksuoti nuostoliai sudarė 4 mln. litų. Kadangi turtas buvo apdraustas didesne verte, negu jo likutinė vertė, draudimo išmoka viršijo patirtus finansinėje atskaitomybėje fiksuotus nuostolius, tačiau tokia išmoka neapmokestinama, nes ji neviršija žalos, apskaičiuotos sutartyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į turto draudimo sumą. Jeigu draudimo įmonė būtų kompensavusi daugiau negu 6 mln. Lt, tai šią sumą viršijanti suma būtų priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.
[/b]

Salma, kur radai 12 str.komentarą - man nepavyko rasti. Gal turi nuorodą ar gali visą prikabinti. Dėkoju

www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/Pelno/20030212_(08-2-02)-R-1488.doc

Yra www.vmi.lt
Pelno mokestis , prie komentarų.

Kaip reikėtų pridėti nuorodą, man atvertus VMI, ką bepasirinkčiau adresas vmi.lt ir lieka?
Ačiū

Atsistuojus ant komentaro Nr. paspausti dešinė klaviša, pasirenki Properties, ten bus nurodytas adresas, kopijoji jį

Ne į temą, bet kam taip sudetingai. dešinį klaviša ir "Copy ShortCut" ir Paste'ini kur nori.

Vienas iš rėtų komentarų kažką paaiškinantis.

Ačiū, žinuosiu lengvesnį būdą

Ačiū Zan_J ir wolf
O kaip Jums atrodo su tuo nelemtu draudimo išmokų apmokestinimu?

Draudimo gautos pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu.Sąnaudos patirtos dėl remonto IR kita yra iš pelno ,iš pelno nurašoma ir likutinė vertė,jeigu už tą automobilį nebegavote jokių pajamų.Jeigu dar nors iš laužo gavote pajamų ,tai likutinę vertę galima jungti į sąnaudas normalias.

Man rodos Komentaras labai gerai paaiškina Draudimo išmokų neapmokestinimo subtilibes ir priklausomybe nuo sutartyje nustatytos žalos atlyginimo tvarkos.

Nebent yra konkrečių klausimų

[
Nebent yra konkrečių klausimų[/quote]

Jei teisingai supratau komentarą.
Automobilis apdraustas 75 000 Lt
Sudaužomas :
draudimas moka 60 000 Lt
likutinė vertė 25 000 Lt
kitos sąnaudos dėl avarijos 5 000 Lt
Neapsimokestina 60 000 , 30 000 - neleidžiami atskaitymai.
Automobilis parduodamas už 10 000 , tai tada visa ši suma ir apsimokestina , nes likutinė vertė 0, o kelių mokestis ,ar ji reikia mokėti nuo 10 000 ,ar visai nereikia, nes likutinė vertė buvo 25 000 , o parduotas IMT , tai kelių mokesčių apsimokestina tik skirtumas pardavimo kainos ir likutinės vertės? Ačiū

Jei teisingai supratau komentarą.
Automobilis apdraustas 75 000 Lt
Sudaužomas :
draudimas moka 60 000 Lt
likutinė vertė 25 000 Lt
kitos sąnaudos dėl avarijos 5 000 Lt
Neapsimokestina 60 000 , 30 000 - neleidžiami atskaitymai.
Automobilis parduodamas už 10 000 , tai tada visa ši suma ir apsimokestina , nes likutinė vertė 0, o kelių mokestis ,ar ji reikia mokėti nuo 10 000 ,ar visai nereikia, nes likutinė vertė buvo 25 000 , o parduotas IMT , tai kelių mokesčių apsimokestina tik skirtumas pardavimo kainos ir likutinės vertės? Ačiū[/quote]

Pirma noriu pasakyti kad draudiminius įvykus galima įforminti dvėjopai:
1. Draudimo išmokas traukti į apm. pajamas, išlaidas priskirti sąnaudomis.
2. Druadimo išmokas pripažinti neapm. pajamomis, išlaidas priskirti - neleidžiamais atskaitymais.

2 būdas nepatogus todėl kad pagal 12 str. Draudimo išmokas priklausomai nuo padengtos žalos reikės skirstyti į apmokėstinamas ir neapmokėstinamas pajamas. Todėl 1 v. gaunamė kas apmokėstiname skirtumą ir daugiau nėra vargo, 2 v. gaunamė kad jei dalis visdėlto apmokėstinama ja reikės iškelti iš vienos bal. sąskaitos į kitą - kad galima būtų gauti informaciją.
Bet ligtai ponai auditoriai siūlo naudoti 1 būda

Toliau dėl jūsų situacijos. Jei automobilis sudaužomas tai nereiškia kad jis bevertis ir ji reikia nurašyti.

Taigi įvyki trauktuočiai taip:
60 000 neapmokestinama jei taip apskaičiuota nuostolio suma pagal draudimo poliso nuostatas ar draudimo sutartį, jei to nenustatyta apmokėstinama Suma virš patirtos žalos.

Faktas jūsų atveju kad 25 000 likutinės vertės žalos jūs nepatirėt todėl, kad automobilis būvo parduotas - reiškias turėjo vertę. Nosinori plėstis net jūsų išvardintas variantas supaprastina situacija t.y. neatiranda problemos nustatant žalą - KOKIA DALIMI automobilis buvo apgadintas.

Tada gauname diliema jei turtą nurašome - tai neturime ką parduoti ar nurašant reikia užpajamuoti likusias dalis iš likvidacinės vertės, tada mano manimu jau parduosime ne ilgalaikį, o trumpalaikį turtą taigi kelių mokestis bus nuo visos vertės.

Daug prirašiau ir be reikalo. Dabar trumpai: Apie 60000 apmokestinima kalbėjau aukčiau todėl tarkime susitarimo dėl žalos skaičiavimo nėra - tada
60000 - (25 000-100(likvidacinė vertė)) -5000) Apmokėstinmamos pajamos 30100 LT.
Parduotų laužą už 10 000 LT - nurašau 100 LT savikaina, Kelių mokestis nuo 10 000 LT.

[
Pirma noriu pasakyti kad draudiminius įvykus galima įforminti dvėjopai:
1. Draudimo išmokas traukti į apm. pajamas, išlaidas priskirti sąnaudomis.
2. Druadimo išmokas pripažinti neapm. pajamomis, išlaidas priskirti - neleidžiamais atskaitymais.

2 būdas nepatogus todėl kad pagal 12 str. Draudimo išmokas priklausomai nuo padengtos žalos reikės skirstyti į apmokėstinamas ir neapmokėstinamas pajamas. Todėl 1 v. gaunamė kas apmokėstiname skirtumą ir daugiau nėra vargo, 2 v. gaunamė kad jei dalis visdėlto apmokėstinama ja reikės iškelti iš vienos bal. sąskaitos į kitą - kad galima būtų gauti informaciją.
Bet ligtai ponai auditoriai siūlo naudoti 1 būda

Atsipašau, Ne viską matyt suptratau
bet, kodėl draudiminius įvykius galima įforminti dvejopai?
Na, pagal 1v, VMI apsidžiaugtų įmonės geranoriškumu, ką auditas sakytų dar nežinau.
2v, ką reikštų "jei dalis visdelto apmokestinama ja reikia....."
Pagal draudimo sutartį auto apdraustas 75 000, draudimas išmoka tik 60000 , mažiau nei sutartyje numatyta, ką apmokestintį?
Automobilį įmonė parduoda ne, kaip laužą, o kaip automobilį, taip PVM s-toj ir rašom, kaip tada? tai IMT
O gal aš skaitau 12 str. komentarą ir matau , ką noriu matyti?

Apmokestintą dalį aš iškelčiau į kitą sąskaitą t.y.
D 54 Gautos Draudimo išmokos
K 5XXX Apmokestinamų draudimo išmokų dalis



Čia tikrai atsiprašau per daug įsijaučiau į bendrus atvejus.
Taip teisigai jei Polise numatyta 75 000, Tai suma neviršyta ir manau pagal komentara apmokestinti nereikia.

O toliau jau sudėtingiau - taigi sutikite kad jei jūs parduodate automobilį nurašyti jo negalite - todėl ir parduoti turėsite kaip automobilių ir skaičiuosite ne paprastas pajamas, o vertės padidėjimo pajamas. Dabar problema - KAIP nustatyti IMT vertę po įvykio - kad galima būtų teisingai apskaičiuoti turto vertės padidėjimo pajamas - KAS aktualu PM ir Kelių mokesčiui.

Ar kviesti turto vertintoja ar žvelgit į tai paprasčiau ir mesti likutine į neleidžiamus atskaitymus ?
Ka manot kolėgos?

Ka galiu pridurti jūsų pačio pradžioje išvardintas variantas - labai pamalonins VMI t.y. jūs nei kiek nenuskriaudiat valstybės biužėto ir Neleidžiami atskaitymai dideli ir Pardavimo pajamos visos apmokestinamos.

Ačiū wolf, kad nepatingėjai dar kartą į diskusijas įsivelti
Bet negi niekas daugiau su tuo nesusidūrė ir nieko negali pakomentuoti dėl to nelemto sudaužyto automobilio pardavimo. Kokios IMT pardavimo pajamos PM ir kelių mokesčio skaičiavimui?
Ačiū

Vat čia jau paprastesnis klausimas:
IMT pardavimo pajamos ir PM ir keliu mokesčiui apskaičiuojamos (vienodai) taip :
Pardavimo suma - (Isigijimo kaina - Sukauptas Nusidėvėjimas)
ir vadinamos Vertės padidėjimo pajamos (t.y. faktiškai galima pavadinti pelnu iš IMT perleidimo)

o sakykit kaip su draudimo ismoka, jei draudimo kompanija ismokejo pinigus ind.imonei, o masina buvo remontuota ne servise o garaze pas meistrus, ir jokiu saskaitu nera ( detales irgi nebuvo pirktos su saskaitom)
ar tuomet draudimo ismoka tampa apmokestinama?