NAUJAGIMIO MONOLOGAS
"Kas per durna liaudis aplink mane gyvena?! Jau 20 dienų negalim
susikalbėti. Štai vakar, pavyzdžiui... Apsisiusiojau – visa nugara šlapia.
Naktį. Rėkiu jiems, kad man nekomfortiška taip gulėti, o jie... Kaip reikia
manęs nemylėti, kad apsidirbusiam vaikinui vietoj sauso pamperso po
užpakaliu, čiulptuką burnon įkištų. Nuo jo sausiau juk nepasidaro...
Suprantama, aš jį išspjoviau. Aiškinu jiems toliau apie šlapias kelnes.
Nesupranta.
APSISIUSIOJAU AŠ!!! – rėkiu jiems. Jokio rezultato.
Beje, o ar tikrai aš vyrukas? Pasijudinau, pamperse lyg tai kažka yra. Ufff,
palengvėjo. Vyrukas. Tikras.
O čia kas per snukis apsimiegojęs išlindo? Koks, nafig, „Valgyt jis nori"???
Šlapia man!
Gal tyliai kalbu? Reikia pamėginti garsiau... Na, štai – jau trys
apsimiegoję snukiai. Bando suprasti. Ne, jie tikrai – arba arabai, arba
mongolai. Kas čia per uti-puti? Lietuviškai jiems aiškinu – pampersą
pakeiskit... Ne, nu tu tik pažvelk – vėl čiulptuką įkišo... Blin, užaugsiu –
pakaišios jie man...
Opa, viena protinga atsirado. Sako, pampersą reikia pačiupinėti. Tai
čiupinėk gi greičiau – akys ant kaktos išsivers... Aha, aš buvau teisus.
Išsivertė. Eeee... pala pala, tu ką, nurenginėsi mane dabar? O pampersų
keitimo technologijos nenurengiant dar nesugalvojo? Tiek to, bala jūsų
nematė, nuoginkit. Brrr... Vėsoka. Aprenkit greičiau. Ei, klounai, ką ten
apžiūrinėjate??? A? Grožitės? Na, gerai, grožėkitės. Visgi šiltas
pampersas – geras daiktas. Ko tai valgyt užsimaniau. Ėsti noriu!!!! Blin,
atsiuntė man Dievas šitus stabdžius... Koks po perkūnais – „Vėl
apsimyžo"?!!! Kuo sysioti??? Kartoju skiemenimis ir dar garsiau – nė-ra
kuo!!! Stop stop, kuriems galams pampersą nuiminėji, aš gi ką tik apšilau
tiktai. Ko nustebus tokia? Tuščia ten? Taigi taigi!! O ėsti kaip norisi,
jomajo... O! Vėl ta protinga sako – gal pamaitinti jį? Šaunuolė. Tikrai
protinga. Skiriu vyresniąja. Girdžiu, ta, kur protinga, tam, kuris durnas,
sako – tą padaryk, aną, šitą... Taip, viskas gerai, nesuklydau dėl jos. Ji
čia svarbiausia. Čept čept... mmmmm... skanumėlis... Lafa... Ko tai miegas
apėmė... Nusnausti gal, ar ką? Čiulptuką duok. Kam sakau – čiulptukas kad
man būtų!! Čiulptuką, čiulptuką! O! Netgi tas durnesnis jau suprato. Vystosi
liaudis ir tai džiugina. Rytoj atsikelsiu – toliau auklėsiu... Hrrrr... "