Ko gero, šitas jau čia yra buvęs ir ko gero dauguma esat skaitę, bet vistiek kaskart taip prajuokina
Pereitą savaitę buvo mano gimtadienis, ryte nelabai norėjau keltis. Nulipau žemyn valgyti pusryčių ir vyliausi, kad mano žmona bus maloni ir džiugiai pasakys "su gimtadieniu!!!", galbūt netgi įteiks kokią dovanelę.
Kai atėjau i virtuvę ji vargiai pasisveikino, ką jau kalbėti apie "su gimtadieniu!". Pamaniau....na, štai tau ir santuoka, bet vaikai tikrai prisimins!
Mano vaikai atėjo pusryčių, bet nepratarė nei žodelio. Taigi kai išėjau į darbą, jaučiausi gan prislėgtas.
Kai įėjau į ofisą, mano sekretore Onutė šūktelėjo: "labas rytas, bose, su gimtadieniu!!!!"
Pasijaučiau kiek geriau, bent kas nors prisiminė. Padirbėjau iki 1os valandos ir tada į duris pasibeldė Onutė: "Žinote šiandien už lango tokia nuostabi diena, ir dar jūsų gimtadienis ,gal einam kur pietų, tik jūs ir aš!"
Aš pasakiau: "Ačiū, Onute, tai geriausia ką aš šiandien išgirdau. Einam!"
Mes išėjome pietauti. Bet mes nėjome, ten kur paprastai lankomės. Mes nuėjome i ramią vietelę su atskiru staleliu. Mes išgėrėme pora martini ir man siaubingai patiko šie pietus.
Kai jau ėjome atgal i biurą, Onute sako: "Žinote šiandien tokia graži diena..... Manau mums nereikia grįžti i darbą, tiesa?"
Atsakiau: "Turbūt, kad nereikia. O ką tu turi omeny?"
Ji atsake: "einam pas mane namo!"
Kai atvykom i jos namus, Onutė pasisuko i mane:
"Bose, jei jūs nieko prieš aš sekundėlei užbėgsiu i miegamąjį. Aš tuoj grįšiu"
"Gerai". biškį susinervinęs atsakiau.
Ji nuėjo į miegamąjį ir po kelių minučių grįžo nešina milžinišku gimtadienio tortu..........
Kartu su mano žmona, vaikais, būreliu mano draugų, kolegų ir visi ėjo dainuodami su gimtadieniu!!!!
O aš tik sėdėjau....
Ant sofos.....
Nuogas...