Mantai2006, nepyk ir neliūdėk, kad laikinai "dingau iš eterio": štai šeštadienį atšvęsiu vyro jubiliejų - bus ir anekdotų !
O kol kas - gal tiks Erlickas?
Apie stebuklus: Jūs žinote, anksčiau vieną kartą metuose būdavo stebuklinga diena, kai
kalbėjo gyvuliai. O dabar gyvuliai kalba kasdien. Net per televiziją.
Vadinasi, gyvenimas gerėja...
A pie Europą:
Ar mes tikrai jau Europoje? Toks verslininkas pasigyrė - nusipirkau mašiną
be stogo. O komisaras Grigaravičius perspėjo - prišiks...
Apie Uspaskichą:
Ir tada jis pakilo aukštai aukštai virš debesų ir, ten plasnodamas,
griausmingai sušuko:
- Kas aš toks?
Mes užvertėm galvas į viršų ir drąsiai atsakėm:
- Šūdas!
Tada jis nudribo. Gerai, kad pasakėm teisybę. Kitaip dar ilgai jis būtų
padebesiais skraidęs ir mus šūdais drabstęs. Ir visi mus šūdžiais vadintų.
Politikai
Ką jie ten veikia?
Mažumos dauguma daugumos mažumoj mažumą daugina.
Kam to reik?
Kad blogiau būtų geriau, nes blogiau kaip geriau negerai bloginti.
Skiepai
Yra žinoma: greičio mėgėjai tik į ką nors atsitrenkę supranta, kad nereikėjo
skubėt.
Tai gal reiktų juos dar prieš kelionę sutrenkt?
Kas sopančiais šonais prie vairo atsisės, tas dar didesnį sopulį kentėt
nebenorės!
Todėl vienas profilaktiškai išlaužtas šonkaulis apsaugos nuo daugybinių
kaulų lūžių.
Žema rūšis
Kiek triukšmo! Tas ant vinių guli, anas ant adatos sėdi...
Aš stoviu ant žemės. Niekas dėmesio nekreipia.
Tradicinė orientacija nūnai ne madoj.
Klasikos diversijos
Viename kaime gyvenę trys seserys. Tai, būdavo, sėdi vyšnių sode ir rėkia:
- Į Maskvą!.. Į Maskvą!..
Metai ėjo, seserys pasenėjo, o vis tame sode teberėkavo...
Kur aš tas kvaišas mačiau?.. Ak taip, teatre...
Kaime tokių nebėr. Visos į Emyratus išlėkė. Ir ne su girtais rusais kazoką
trypt, o pas rimtus šeichus į stulpą lipt!
Artėjimai
Prieš šventes traukia gera daryti. Todėl kiekvienam sutiktam dovanoju
šypseną.
- Kas yr? - traukiasi apdovanotasis.
Stoviu išsiviepęs. Nieko negaliu paaiškinti - žodžiai tik šypseną pagadintų.
Jis - bėgt. Aš - vytis. Teko ir nukentėt.
Mūsiškiai dar nepratę prie gerumo.
Suartėjimai
Ak, ta šventiška nuotaika... Visi skuba... Ir aš skubu sykiu su jais.
Štai ponas ragauja tortą. Ir aš atsikandu iš kito galo... Anava ponia lenda
kabinon suknią matuotis. Lendu jai iš paskos...
Man pačiam tai nieko nereik. Bet kaip smagu kitiems pagelbėt!
Nušvitimai
Praeina šventės ir atsipeikėjam: nei čia reikėjo taip bruzdėt, nei buvo ko
laukt...
Todėl, kai žvelgiam į veidrodį, atrodom sau dar durnesni nei pernai.
Laimės tūriai
Skaitau senuosius raštus: gyventi reikia šiandien, nelaukti stebuklų, o
džiaugtis smulkmenom.
Kilsteliu stiklelį... Šimtgramis - tikrai smulkmena. Džiaugsmas plūsta į
kūną...
Staiga sudunda žemė ir mano celėn įsiveržia žmona. Visas drebėdamas slepiuos
po lapais.
Žmona - tai ne smulkmena. Čia jau nėr kuom džiaugtis.
Žiburiai
Nereikia daug pramogų, bet jos turi būti kokybiškos.
Sykį toks žmogus važiavo dviračiu, nuvirto po langais, nusisuko sprandą,
nusilaužė koją, o pribėgęs kiemsargis dar ausį jam nukando.
Ir po metų, tai prisiminę, juokėmės.
Skirtumai
Negaliu įsivaizduot, kad gera valia eičiau su vyru į lovą.
O daugelis moterų - eina.
Užtat vyrai ir skundžiasi: moterų nesuprasi...
Vaisiai
Jums atrodo, kad geriausia dovana - knyga, o jūsų sūnui - kad mašina. Kaip
elgtis?
Keletą žaislinių mašinėlių užkasate savo darže, o vaikui paaiškinate, kad
rudenį čia išaugs automobilių parkas.
Ir gal, prižiūrėdamas daržą, vaikas pamils žemę ir daržininku bus.
O jei niekas neišaugs, paaiškinsite, kad blogi žmonės sodinukus pavogė.
Ir gal vaikas, pasipiktinęs neteisybe, teisėju taps.
Papildai
Kai klausomės kandidatų, tai suprantam: šūdą mala!
Net keleriems metams užsisakom šio produkto.
Vadinas, trūksta.
Mūsų sodai
Perrenkant išrinkti blogiausius - gerai.
Tik kad nepamirštume išvežt, išmest ir užkast.
Tada čia ir būtų tvarka.
Porno
Tai su vienais sukris, tai su kitais... O tai su keturiais krūvoj... Poza -
misionieriaus, būdas - vežiko...
Drovų rinkėją tai labai jaudina.
Todėl tokius ir išrenkam.
Įtarumas
Pavilny girdėjau lakštingalą zuokiant...
Stvėriau kuolą ir vijau iki lenkų sienos.
Grėsmės
Girdžiu: Seimą žada paleist...
Drebėdamas lendu po lova.
Aptvare uždaryti, apsaugos prižiūrimi - ir tai tiek pridirbo!
O kai ištrūkę pasileis skersai Lietuvą...
Bėdos
Ilgai paksėsim, kol atsizuoksim.
O dar žiūrėt, kad Vilniaus nepripaleckiotų...
Sakau gi: išrinkus - išmest reikia.
Gerumas
Dažnai atsigręžiu į paprastus žmones.
Pasižiūriu, pakraipau galvą ir vėl nusigręžiu.
Kultūros vaisiai
Ėjau per Austriją... Žinojau, kad austrės valgomos, bet negi prieit ir
atsikąst? Visos gan riebios, išsyk neprarysi, o gadint gaila. Aš ne
laukinis!
Grįžau į Lietuvą alkanas, bet išdidus.
Pataisos
Jei Seimas neveiksnus, reikia globėją skirt. Yra gi senelių, kurie vaikus,
anūkus užauginę... Ir laiko, ir patirties turi.
Seimas veiktų, jei mokėtų pradėt: kaip solistui prieš koncertą privalu
prasidainuot, taip seimūnui prieš kadenciją derėtų prasivaldyt.
Aišku, tam būtinos dykvietės už respublikos ribų.
Nenaudėliai
Kai su prašymu užėjau merijon, ten sėdintys manęs paprašė: "Varyk iš čia!"
Nušvito siela. "Ne stuobriai gi! Supranta ne vietoj esą! Tik valios neturi
išeit".
Kitąsyk pasiimsiu botagą.
Rezultatai
Mūsų šeimoj vienas automobilis, o vairuotojai - keturi.
Išardžiau ir padalijau po lygiai.
Tvarka ir teisingumas yra. O laimės - nier...
Pamiršti papročiai
Atvyko lenkai, paprašė daugiau elektros. Mūsiškiai - neduot.
Ak, šykštūnai! Reikėjo gi pasiūlyt: prošie panie, kiškit pirštukus į rozetę.
Dar geriau - susodint garbingus svečius į elektros kėdes.
Kur išgirtasis lietuviškas svetingumas?
Sekėjai
Prisimenu, Kudirka tik žvake ir liktarna sau kelią pasišvietė. O kokia
teisinga kryptim ėjo!
Nūnai dažnas tą pamiršęs.
Gerai, kad nors valdžia prisimena. Užtat ir neskiria švietimui lėšų.
Pagerėjimai
Sakau: tik džiaugtis reiktų, kad kainos kyla.
Valgom vis brangesnį maistą, brangesni mūsų rūbai, daiktai...
Argi tai ne gyvenimo kokybės ženklai?