Kai stojau į universitetą, sūnui buvo metukai.
Nuvažiavau į Vilnių laikyti stojamųjų. Sūnų palikau jo krikštatėviui - savo broliui. Mano brolis savo vaikų neturi. Tai apie vaikų priežiūrą, suprantama, nuovokos neturėjo.
Žodžiu, jo priežiūra buvo tokia: vaikas tyli, reiškia, viskas jam gerai. Saugiai uždarytas miegamąjame....
Mano brolienė (ji tuo metu buvo Operos ir baleto teatro artistė) kaip tik buvo parsinešusi visą grimo dėžę.
Tai ką, mano sūnaitėlis visą jos grimą per brolio priežiūros laiką ištepė visur, kur pasiekė.
Grįžtu iš egzamino, žiūriu mano vaikas apautas brolienės triusikais
Visi jo rūbeliai jau išskalbti, vaikas išmaudytas, miegamasis nenusakomų spalvų. Brolienė pasiutus - grimo nėra
O mano vaikinas, labai pavargęs, miega
Prisiminimas visam likusiam gyvenimui.
Gaila, kad tai vyko prieš 27 metus - kažkaip nebuvo fotiko. O ir ne tas galvoj buvo :))