Pasijuokime mieli draugai
mariska
8625
6
2016-02-20 21:06
mariska
2016-02-20 21-10
Filosofijos paskaita. Dėstytojas aiškina:
– Taigi, remdamiesi žymiausiais filosofais, galime teigti, kad žmogus patiria laimę ne įgijęs norimus dalykus, o jų siekdamas. Būtent tų dalykų siekimo procese…
Staiga pasigirsta kažkokio studento balsas:
– Ponas profesoriau, o ar jūs kada nors bandėte viduryje žiemos, tamsią naktį bėgti prie paskutinio autobuso, kuris jau ruošiasi išvažiuoti iš stotelės?
Šeimoje vyras ir žmona turi lygias teises. Ypač žmona
200 kilogramų sverianti moteris su papūga ant peties užeina į barą ir sako:
– Kas iš jūsų atspės, koks gyvis tupi ant mano peties, galės su manimi praleisti naktį.
Bare įsivyrauja tyla. Staiga vienas sušunka:
– Krokodilas.
Moteris:
– Gerai, atsakymą įskaitysiu.
Pociūnų aerodromas, prie lėktuvo krapštosi pilotas. Prieina iš kažkur atsiradę diedukas su bobute. Diedas:
– Klausyk, sūneli, mums jau virš 80 metų, bet mes niekad neskraidėm lėktuvu. Pavažinėk, ką?
Pilotas pagalvojo, sako:
– Gerai, bet su viena sąlyga – jeigu iš baimės pradėsi rėkt, tai nusileidus turėsi man 500 Eur sumokėt. Tinka?
– Tinka.
Įsisodino juos pilotas į lėktuvą, pakilo. Na ir pradėjo jis visą „privalomą programą“: aukštyn ratais, suktukas, mirties kilpa… Senis sėdi – tyli, nė garso. Pabodo pilotui po pusvalandžio, sako per mikrofoną:
– O tu, seni, kietas. Negi visai nebuvo baisu?
Diedas:
– Nu, buvo momentas…
– Koks?
– Kai babcė iškrito…
Mokytojas: aš turėjau vieną mokinį, kuris taip gerai nurašė kažkieno parašytą darbą, kad net perrašė komentarus, kuriuos aš parašiau rašydamas pažymį.
– Taigi, remdamiesi žymiausiais filosofais, galime teigti, kad žmogus patiria laimę ne įgijęs norimus dalykus, o jų siekdamas. Būtent tų dalykų siekimo procese…
Staiga pasigirsta kažkokio studento balsas:
– Ponas profesoriau, o ar jūs kada nors bandėte viduryje žiemos, tamsią naktį bėgti prie paskutinio autobuso, kuris jau ruošiasi išvažiuoti iš stotelės?
Šeimoje vyras ir žmona turi lygias teises. Ypač žmona
200 kilogramų sverianti moteris su papūga ant peties užeina į barą ir sako:
– Kas iš jūsų atspės, koks gyvis tupi ant mano peties, galės su manimi praleisti naktį.
Bare įsivyrauja tyla. Staiga vienas sušunka:
– Krokodilas.
Moteris:
– Gerai, atsakymą įskaitysiu.
Pociūnų aerodromas, prie lėktuvo krapštosi pilotas. Prieina iš kažkur atsiradę diedukas su bobute. Diedas:
– Klausyk, sūneli, mums jau virš 80 metų, bet mes niekad neskraidėm lėktuvu. Pavažinėk, ką?
Pilotas pagalvojo, sako:
– Gerai, bet su viena sąlyga – jeigu iš baimės pradėsi rėkt, tai nusileidus turėsi man 500 Eur sumokėt. Tinka?
– Tinka.
Įsisodino juos pilotas į lėktuvą, pakilo. Na ir pradėjo jis visą „privalomą programą“: aukštyn ratais, suktukas, mirties kilpa… Senis sėdi – tyli, nė garso. Pabodo pilotui po pusvalandžio, sako per mikrofoną:
– O tu, seni, kietas. Negi visai nebuvo baisu?
Diedas:
– Nu, buvo momentas…
– Koks?
– Kai babcė iškrito…
Mokytojas: aš turėjau vieną mokinį, kuris taip gerai nurašė kažkieno parašytą darbą, kad net perrašė komentarus, kuriuos aš parašiau rašydamas pažymį.
Petronele
18330
mariska
8625
2
2016-02-21 10:18
mariska
www.tv3.lt/naujiena/861524/nuotaku-kosmar...
Va kas būna, kai perki suknelę internetu iš kiniečių. Na ir dar savo figūros neįvertini
Va kas būna, kai perki suknelę internetu iš kiniečių. Na ir dar savo figūros neįvertini
ara
1447
13
2016-03-01 09:03
ara
Iš mano mažiaus lobynų...Bando kelnes išsiverst į gerąją pusę, vargo vargo....ir girdžiu iš kito kambario:
- vieną kelnės rankovę išverčiau, kita neišeina.....
- vieną kelnės rankovę išverčiau, kita neišeina.....
artas71
12027
21
2016-03-03 08:55
artas71
Suskamba telefonas:
— GOOGLe picerija, laba diena, klausau jūsų!
— Kokia picerija?
— Picerija GOOGle. Ką norėtumėte užsisakyti?
— Bet... ar tai ne picerija «Čili»?
— Deja, buvo, GOOGle ją nupirko ir dabar mūsų paslaugų asortimentas tapo pilnas.
— Nuostabu. Priimsite užsakymą?
— Tai žinoma! Norite pakartoti jūsų įprastinį užsakymą?
— Įprastinį užsakymą? Iš kur jūs žinote, koks jis?
— Mūsų sistemoje įdiegtas užsakymų indikatorius, ir mes žinome, jog paskutinius 53 kartus iš šito numerio užsakinėjote picą: «Havajai», su dvigubu sūriu ir kumpiu, dar prie to butelį gerai atšaldyto «Švyturio» alaus.
— Oho, ne nebūčiau pagalvojęs...! Gerai, tiks.
— Atsiprašau, galiu jums kai ką patarti?
— Galite.
— Jūs turite mūsų pilną meniu?
— Neturiu.
— Tai pilnas mūsų meniu, ir norėčiau jums patardamas pasiūlyti picą su varške ir žalumynais, bei butelį mineralinio vandens kuriame itin mažas druskos kiekis.
— Varškė? Žalumynai? Druskos? Jūs gal išprotėjote? Aš nekenčiu viso šito!
— Suprantu, bet tai tik jūsų sveikatos naudai. Be to jūsų organizme didelis cholesterolio kiekis...
— Iš kur jūs visą tai žinote?
— Mūsų įmonė turi didžiausią duomenų bazę visoje planetoje. Pagal telefono numerį mes žinome jūsų vardą, ir todėl turime prieigą prie poliklinikos duomenų apie jus.
— Nusispjaut man ant jūsų duomenų bazės! Aš nenoriu picos su varške ir žalumynais. Aš vartoju vaistus, ir todėl galiu valgyti viską, ko tik užsimanysiu, aišku jums?
— Apgailestauju, tačiau jūs paskutiniu metu nevartojote tablečių.
— Kokio velnio, iš kur jūs žinote? Sekate mane kiekvieną dieną?
— Ne, ne! Tiesiog mes turime prieigą prie visų miesto vaistinių duomenų bazės, ir paskutinį kartą jūs ten buvote prieš 3 mėnesius. O vienoje pakuotėje tik 30 tablečių.
— Po galais, tai tiesa. Ir iš kur tu tai žinai?
— Iš jūsų kreditinės...
— Kaip tai?
— Juk kai jūs mokate kreditine kortele, gaunate nuolaidą. Mūsų duomenų bazėje yra visos jūsų išlaidos, atsiskaitinėjant šita kortele. Ir per paskutinius 3 mėnesius jūs ten nieko nepirkote, bet pirkote kitose parduotuvėse, ką reiškia, jog jūs kreditinės kortelės nepametėte.
— Šunsnukiai... O ką, galvojate negaliu susimokėti grynais? A? Ką? Ką dabar pasakysite?
— Tai neįmanoma. Jūs mokate grynais 100 dolerių į savaitę savo tarnaitei, visą kitą jūs atsiskaitote kreditine kortele.
— Niekšai! Iš kur jums žinoma, kiek aš moku tarnaitei?
— Ji juk moka socialinį...
— Eikit jūs... !
— Kaip norite. Apgailestauju, tačiau visa šita informacija mano monitoriaus ekrane, ir aš jums noriu tik padėti. Manau jums vertėtų aplankyti savo gydytoją ir pasiimti sveikatos analizę, kurią jūs darėte praeitą mėnesį, jog patikslinti vartojamų vaistų perteklių.
— Paklausyk, tu...! Jūs man visi jau atsibodote, ir tu, ir kompiuteriai, ir duomenų bazės, ir internetas, ir GOOOGle, ir FaCeBOOK, ir TWITeR, ir privatumo nebūvimas XXI amžiuje, ir ta prakeikta valstybė...
— Prašau, tik nenusiminkite. Tai ne jūsų interesuose...
— Užsičiaupk! Rytoj pat išvažiuoju kur nors toliau, nuo viso šito mėšlo. Iškeliausiu į Fidžio salas, ar kur panorėsiu, ir nebus ten jokio interneto, kompiuterių, telefono, nei žmonių, kurie visą laiką mane šnipinėja...
— Aš jus suprantu...
— Paskutinį kartą pasinaudosiu kreditine kortele, jog nusipirkti lėktuvo bilietą ir išskristi į pasaulio kraštą!
— Nuostabu...
— Atšaukite picos užsakymą. Aš jos nenoriu.
— Gerai... užsakymas jau atšauktas. Jeigu jūs man leisite...vienas mažas pastebėjimas...
— KOKIO DAR VELNIO! ?
— Noriu tik priminti, jog jūsų paso galiojimo laikas baigėsi...
— GOOGLe picerija, laba diena, klausau jūsų!
— Kokia picerija?
— Picerija GOOGle. Ką norėtumėte užsisakyti?
— Bet... ar tai ne picerija «Čili»?
— Deja, buvo, GOOGle ją nupirko ir dabar mūsų paslaugų asortimentas tapo pilnas.
— Nuostabu. Priimsite užsakymą?
— Tai žinoma! Norite pakartoti jūsų įprastinį užsakymą?
— Įprastinį užsakymą? Iš kur jūs žinote, koks jis?
— Mūsų sistemoje įdiegtas užsakymų indikatorius, ir mes žinome, jog paskutinius 53 kartus iš šito numerio užsakinėjote picą: «Havajai», su dvigubu sūriu ir kumpiu, dar prie to butelį gerai atšaldyto «Švyturio» alaus.
— Oho, ne nebūčiau pagalvojęs...! Gerai, tiks.
— Atsiprašau, galiu jums kai ką patarti?
— Galite.
— Jūs turite mūsų pilną meniu?
— Neturiu.
— Tai pilnas mūsų meniu, ir norėčiau jums patardamas pasiūlyti picą su varške ir žalumynais, bei butelį mineralinio vandens kuriame itin mažas druskos kiekis.
— Varškė? Žalumynai? Druskos? Jūs gal išprotėjote? Aš nekenčiu viso šito!
— Suprantu, bet tai tik jūsų sveikatos naudai. Be to jūsų organizme didelis cholesterolio kiekis...
— Iš kur jūs visą tai žinote?
— Mūsų įmonė turi didžiausią duomenų bazę visoje planetoje. Pagal telefono numerį mes žinome jūsų vardą, ir todėl turime prieigą prie poliklinikos duomenų apie jus.
— Nusispjaut man ant jūsų duomenų bazės! Aš nenoriu picos su varške ir žalumynais. Aš vartoju vaistus, ir todėl galiu valgyti viską, ko tik užsimanysiu, aišku jums?
— Apgailestauju, tačiau jūs paskutiniu metu nevartojote tablečių.
— Kokio velnio, iš kur jūs žinote? Sekate mane kiekvieną dieną?
— Ne, ne! Tiesiog mes turime prieigą prie visų miesto vaistinių duomenų bazės, ir paskutinį kartą jūs ten buvote prieš 3 mėnesius. O vienoje pakuotėje tik 30 tablečių.
— Po galais, tai tiesa. Ir iš kur tu tai žinai?
— Iš jūsų kreditinės...
— Kaip tai?
— Juk kai jūs mokate kreditine kortele, gaunate nuolaidą. Mūsų duomenų bazėje yra visos jūsų išlaidos, atsiskaitinėjant šita kortele. Ir per paskutinius 3 mėnesius jūs ten nieko nepirkote, bet pirkote kitose parduotuvėse, ką reiškia, jog jūs kreditinės kortelės nepametėte.
— Šunsnukiai... O ką, galvojate negaliu susimokėti grynais? A? Ką? Ką dabar pasakysite?
— Tai neįmanoma. Jūs mokate grynais 100 dolerių į savaitę savo tarnaitei, visą kitą jūs atsiskaitote kreditine kortele.
— Niekšai! Iš kur jums žinoma, kiek aš moku tarnaitei?
— Ji juk moka socialinį...
— Eikit jūs... !
— Kaip norite. Apgailestauju, tačiau visa šita informacija mano monitoriaus ekrane, ir aš jums noriu tik padėti. Manau jums vertėtų aplankyti savo gydytoją ir pasiimti sveikatos analizę, kurią jūs darėte praeitą mėnesį, jog patikslinti vartojamų vaistų perteklių.
— Paklausyk, tu...! Jūs man visi jau atsibodote, ir tu, ir kompiuteriai, ir duomenų bazės, ir internetas, ir GOOOGle, ir FaCeBOOK, ir TWITeR, ir privatumo nebūvimas XXI amžiuje, ir ta prakeikta valstybė...
— Prašau, tik nenusiminkite. Tai ne jūsų interesuose...
— Užsičiaupk! Rytoj pat išvažiuoju kur nors toliau, nuo viso šito mėšlo. Iškeliausiu į Fidžio salas, ar kur panorėsiu, ir nebus ten jokio interneto, kompiuterių, telefono, nei žmonių, kurie visą laiką mane šnipinėja...
— Aš jus suprantu...
— Paskutinį kartą pasinaudosiu kreditine kortele, jog nusipirkti lėktuvo bilietą ir išskristi į pasaulio kraštą!
— Nuostabu...
— Atšaukite picos užsakymą. Aš jos nenoriu.
— Gerai... užsakymas jau atšauktas. Jeigu jūs man leisite...vienas mažas pastebėjimas...
— KOKIO DAR VELNIO! ?
— Noriu tik priminti, jog jūsų paso galiojimo laikas baigėsi...
bosis
1297
8
2016-03-04 11:17
bosis
Žmona su vyru važiuoja kaimo keliukais automobiliu, riejasi. Žmona pamato šalia kelio esančiame aptvare besiganančias kiaules.
- Žiūrėk, brangusis, tavo giminaičiai.
- Aha, uošviai.
- Žiūrėk, brangusis, tavo giminaičiai.
- Aha, uošviai.
L
15
2016-03-04 15:03
Liusijaa
Ar žinote, kad kava sukelia agresiją ?
Vakar su draugėmis kavinėje gėrėme vyną, o mano brangusis namuose gėrė kavą.
Labai agresyviai nusiteikęs buvo kai grįžau namo iš ryto.
Vakar su draugėmis kavinėje gėrėme vyną, o mano brangusis namuose gėrė kavą.
Labai agresyviai nusiteikęs buvo kai grįžau namo iš ryto.
bosis
1297
3
2016-03-14 10:35
bosis
Идет Красная шапочка по лесу, несет бабушке корзинку с пирожками,
сзади топот ног. Смотрит - толпа лоботрясов, человек десять. Ну, думает,
сейчас изнасилуют. И чтобы не мучаться, сняла трусы, легла и ждет.
Слышит, топот пронесся мимо, открывает глаза - трусов и корзинки нет.
Идет дальше. Навстречу снова та самая банда несется... Теперь-то уж
точно изнасилуют, думает Шапочка и ложится на землю. Толпа мимо
промчаплась. Открывает глаза видит: пустая корзинка, а в ней трусы и
записка: "Бабушке пирожки отнесли, трусы постирали. Тимур и его команда".
сзади топот ног. Смотрит - толпа лоботрясов, человек десять. Ну, думает,
сейчас изнасилуют. И чтобы не мучаться, сняла трусы, легла и ждет.
Слышит, топот пронесся мимо, открывает глаза - трусов и корзинки нет.
Идет дальше. Навстречу снова та самая банда несется... Теперь-то уж
точно изнасилуют, думает Шапочка и ложится на землю. Толпа мимо
промчаплась. Открывает глаза видит: пустая корзинка, а в ней трусы и
записка: "Бабушке пирожки отнесли, трусы постирали. Тимур и его команда".
mariska
8625
2
2016-03-21 10:40
mariska
www.delfi.lt/veidai/ivairenybes/lietuviski-...!dgs=dgslt-212900:6595364
jei galvojam, kad čia nusikalbam, tai.....
jei galvojam, kad čia nusikalbam, tai.....
bosis
1297
2016-03-24 08:42
bosis
2016-03-25 11-18
Mokytoja trečiaklasiams seka pasaką apie tris paršiukus:
- Vieną dieną jie nuėjo pas ūkininką ir paprašė šiaudų. Kaip manote, vaikai, ką ūkininkas pasakė?
Petriukas kelia ranką:
- Žinau! Jis atsakė: "O, geras! Kalbančios kiaulės!"
- Vieną dieną jie nuėjo pas ūkininką ir paprašė šiaudų. Kaip manote, vaikai, ką ūkininkas pasakė?
Petriukas kelia ranką:
- Žinau! Jis atsakė: "O, geras! Kalbančios kiaulės!"
bosis
1297
3
2016-03-24 08:47
bosis
Paauglys Petriukas negali atsitraukti nuo kompiuterio. Sėdi dienų dienomis, vis kažką daro. Tėvai susirūpina, pakviečia gydytoją. Tas pakalba su Petriuku, paskui sako:
- Sunkus atvejis, reikia gydyti.
- Bet kaip?
- Na, paprastai: cigaretėmis, alkoholiu, merginomis...
- Sunkus atvejis, reikia gydyti.
- Bet kaip?
- Na, paprastai: cigaretėmis, alkoholiu, merginomis...
artas71
12027
Tininga
50021
mariska
8625
Samajana
6091
1
2016-03-24 14:55
Samajana
Smagiai lekia.
Nesugalvok taip "prasinešti pilnai tam nepasiruošusi. Pavasaris. Kad taip neatsitiktų
www.youtube.com/watch?v=svHkMpc_8Js
Smagiai lekia.
Nesugalvok taip "prasinešti pilnai tam nepasiruošusi. Pavasaris. Kad taip neatsitiktų
www.youtube.com/watch?v=svHkMpc_8Js
artas71
12027
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui