Kad dėti į įsipareigojimus darbuotojams - visai sutinku, bet rodyt skolą biudžetui nematau pagrindo. Argumentas - GPMĮ 23 str.
Dėl ko kilo klausimas? Paskambino pažįstama, įmonė, kur ji dirba, bankrutuoja, algos aišku kad nebus išmokėtos. jai bankroto administratoriai pradėjo įrodinėt, kad GPM ji privalėjo parodyt skolose mokesčiams. Bet logiškai mąstant, tas, kas išmokės darbo užmokestį (šiuo atveju tai bus garantinis fondas, kuris nemokės visos priklausančios sumos), tas ir privalo išskaičiuot ir pervest GPM - bent man tai šitaip gaunasi. Ar aš kažkur klystu? Gal kas susidūrėt?
Ačiū visiems už mintis, ir ačiū, kad atsiliepėt
Loreta rašė: Jei kol kas nėra licencijos, tai dar nereiškia, kad priimtiems darbuotojams jūs neturite prievolės mokėti DU. DK užtikrina darbuotojui darbo užmokestį, jei ne dėl jo kaltės darbdavys priėmęs nesuteikia darbo. Manyčiau, kad DU jiems vis tiek priklauso - bus jis išmokėtas ar ne, prievolė dėl to nedingsta. Taigi, tuo pačiu ir su DU susiję mokesčiai. Būtinai dėčiau juos arba į skolas biudžetui - K446X arba į būsimas sąnaudas bendra suma su DU kaip įsipareigojimus. Prievolės sumokėti GPM tai nėra, kol DU neišmokėti, tačiau įsipareigojimai juk lieka. Ar ne taip?