Kolegos, gal kam reikia papildomo darbelio?

O tas 25 metų vaikas neturi noro kartais mamai padėti? Juk yra nekvalifikuotų darbų buhalterijoje. Suvesti, susegioti, sutikrinti ir daug visokio kitokio velnio. Kol įsikabins į gyvenimą

Jei ji dirbtų su manimi, viskas būtų gerai. Bet pareiškė " tai ne man". Ir "jau aš prie tavo šito kompiuterio, tai ir nesėdėsiu...". Vis laikiau daugiau įmonių, tikėjausi kad prisijungs prie manęs, parodysiu, išmokysiu ir užsidirbs bent papildomas pajamas. Bet mano planai neišdegė. Įmonių pertekliaus atsisakiau. Nors dar reikia ir daugiau atsisakyti.
Todėl ir makaluojuosi, nežinodama kur dar įlįsti, kad uždirbti daugiau pinigų. Kvailai kažkaip viskas gaunasi.

na as savo vaikinui jau senai sakiau: stuktels 18 ir bus ne tik poreikiai bet ir pareiga... pokolkas as atsakau uz tavo subine, na o nuo 18 nepatinka kas ? matai duris? vaikscioti moki? sekmes...... nori po sparneliu, prasom prisideti prie namu geroves ir nekniaukti...... 17,5 dirba pas teva "malcik na pabeguskah", namuose uki laiko ir kai riekia saskaitas suveda uz mane ;)
na viskas nesigisiu o da kas nuziures mano toki vaikina ;)

Na, tai tai mergikei dar nėra taip blogai, kai mama plėšosi kiek gali Ką reiškia ne man? Tai mamos sveikata nieko neverta?? Už čiuprynos ir prie kompo (Žiauriai čia aš )

Vienintelė bėda, Byla, kad per daug mylite savo mergaitę.
Aš po tokių žodžių ant kruopų pasodinčiau ir jokiom išlaidom pinigų neduočiau. Neturiu ir viskas.

Aš pati jau nuo 14 metų dirbau. Vasara uogos, žiema staltiesiu siuvinėjimas. Sesuo irgi dirbo. Uždarbis nerealus buvo. Per valandą net litas. O jau bjaurumas to siuvinėjimo. Sprandą skaudą, pirštai kraujais varo, oda nuo adatos iškapota. Bet kažkaip neatėjo noras užsidėti karūną ir pasakyti - čia ne man. Reikėjo ir darėm. Ir esu labai laiminga, kad anksti sužinojau kiek reikia dirbti, kad užsidirbti.

Na maniškės tėvas jau 20 metų kaip miręs. Auginau ją viena. Jokių giminių mes neturime. Aš pati užaugusi internate. Tik aš nuo mažens kabinausi pati į gyvenimą. Iš niekur nieko nelaukiau ir nesitikėjau, žinojau kad niekas nieko man neduos. Tai gal ir padariau klaidą augindama savo vyresniąją. Gal per daug globojau? Na ir žmogus žmogui nelygu. Bet mane nežmoniškai siutina jos begalinis noras būti visuomeniškai aktyviai. Nors sėdi be cento, bet skautų reikalai yra šventas reikalas. Ir skolinsis bet į skautų stovyklą būtinai važiuos. Šito aš negaliu suprasti. Kiek kartų sakiau "suauk pagaliau" - kiek galima tais laukais lakstyt. Bet šita tema tabu.

nežinau kaip jūsų 25 metų vaikui negėda sėdėt mamai ant sprando aš asmeniškai irgi augau viena su mama, kad neužkraut savo problemų tai yra mokslų dieną mokiausi naktį dirbau, gavau diplomą, už mokslą niekad nemokėjau nes sugebėjau dar ir trejetuke būti, diplomas irgi su dešimtuku. Gal dėl to kad baigus 12 klasių mama nuvedė iškart dirbt (avdrug neįstočiau)... ir dirbu iki šiol, niekad niekas nenešė ant lėkštutės auksinių kiaušinių, auginu du mažus vaikus ir barškinu kompą, ačiū D kaip aklai vištai nukrito geras vyras, galėčiau sėdėt namie, ir nieko neveikti, turiu šiuo metu viską ko galima norėti, bet dirbu... dėl to kad man nieko neveikt tai kažkas nenormalaus, depresija susirgčiau...
jūs pamiršote laiku nukirpti bambagysle dažnai mamos padaro meškos paslaugą iš to didelio noro apsaugoti vaikus, Jūsų vietoje gražiai paklausčiau dukros ką planuoja veikti, kaip žada prisidėti prie nuomos, greit šildymas prasidės, kaip ruošiasi save išlaikyti, galbūt jeigu pati neieško darbo pasiūlyčiau padėti tokį susirasti... gal iš šono ir žiauru buvo, ir pykau ant mamos kai mane vos 18kos nusiuntė į fabriką dirbti, gal ir imdavo pyktis kai nemiegosjusi sėdėdavau paskaitose bet dabar džiaugiuosi mažiau save kankinkit kaip tas vaikas išgyvens... nes dar pati jaunystė

Skaitau skaitau ir bandau susilaikyti nekomentuodama... Nesusilaikiau...
Na, žinokit, maniškė buvo 14-kos. Laabai daug darbų turėjau. Ateidavo į darbą, sutikrindavo sąskaitas, darydavo darbelius, kuriuos galėjo pagal savo amžių. Paskui išmokiau suvedinėti į programą pirkimus. Aišku, sutikrindavau paskui, bet net kalbos nebuvo, kad nepadės. Reikia, nes mamai laabai sunku, o valgyt nori. Dabar darbe padėti nebereikia, bet namie tvarkytis, valyti, šveisti ir plauti jos pareiga. Ne visada dirba su šypsena. Bet jei tik pabando suniurzgėti-greit paaiškinu, kad gali ieškotis darbo ir gyventi pati sau (nors jai tik 16).

Dabar (mėnuo laiko) aš jau nutraukiau visą finansavimą. Pasakiau kad baigta. Kad iš manęs gali daugiau nesitikėti kad aš sumokėsiu jos nuomą. Sėdi nevalgius. Namo negrįžta. Mat čia reikės girdėti mane betarpiškai. Penktadienį daviau 50€, tai išlėkė į skautų stovyklą.... Sakė lyg dar kruopų prisipirko.... Žodžiu....
Aš vis šventai tikėjau kad įsidarbinti Kaune niekur neįmanoma. Kai pradėjau siuntinėti CV, tai Maxima greitai paskambino. Prašau - eik ir dirbk. Todėl dabar tikrai žinau kad yra darbo. Tik noro reikia. Dirbk bet ką ir ieškokis to ko nori. O nesėdėk ir nelauk. Gal žiauriai aš čia. Bet kažkaip reikia tą bambagyslę nutraukti.
Niu psio, ainu dirbt. Ačiū už pokalbį kolegos.

Byla, o gal pasiūlykite jai į kariuominę savanore užsirašyti? Bus ir veiksmo, bus ir šiek tiek pinigų, o gal ir pasiliks visąm laiku ir atras save, o ir vyrioką kokį nusižiūrės. Juk jie tokie gražūs būna su uniformomis.

Pozdno batia...

Koks filologių fizinis pasirengimas?

Tikrai nie pozdno gali iki 38 metų baigę aukštuosius mokslus registruotis. O jei sveikata (fizinis pasirengimas) bus tinkama ir priims.

No jau no Byla. Tą patį galima pasakyt ir apie buhalterius. Koks jau pas mus fizinis pasirengimas? Bet mano sūnus, dirbdamas buhalteriu, sėkmingai kariuomenėj savaitgaliais ir atostogų metu savanoriauja. Juolab, kad už tai dar ir mokama.
O šiaip tai tave puikiai suprantu. Pas mane namie toks pats analogas. Tik 20- metė. Tėvas lepino nuo mažumės (nus po 3 sūnų kaip ir priklausė), o dabar ragus merga stato.

Tereikia tik nutraukt finansavimą ir situacija pasikeis

Matai, urtele, ne taip čia paprasta. Čia jau man su vyru reik kariaut. Jei jis būna reise ir aš užrišu visus "reikia, noriu, duok ir pan." , tada ji skambina tėvui ir skundžiasi. A tėvo politika paprasta - juk ji vienintelė, ar tau gaila.

Na nezianu as savo vakus irgi myliu be galo be krasto...kaip ta pereksle vista sokineju visur vezu lendu i subine be muilo, bet .... jei kas mano vaika uzkabintu kaip liute sudraskyciau .... bet prasiakltus irpati i kaili nepagailesiu duoti....
yra pareiga ir is ju puses.... as dirbu man turi padeti... yra namai yra jaunesne sese yra gyvunai ....
padedat man pramogaujam visi , suteikiu galimybes ( kiek nesa mano isgales ir finansai) patiems pramogauti....
nenorit bareriniu mainu sori... i vienus vartus kamuolio nevarysim...
taipkad meile atsirkim nuo pareigu ir atsakomybes..... ;)

Čia jau tėtį auklėti reikia

Dirbau nuo 12 metų. Negalėjau. Bet auklėtoja susitardavo su medikais, padirbdavo man sveikatos pažymą (pasendindavo mane pora metų) ir gaudavau teisę dirbti. Pradžiai, pionierių stovykloje plaudavau indus. Paskui Švenčionėlių vaikų darželyje išleisdavau auklytes atostogų. O dar vėliau, jau kai mokiausi buhalterijos, vasarodavau Panevėžio rajone ir sverdavau grūdus kolūkyje, arba šienuose, prie kidkų prakaituodavau. Todėl ir man pačiai yra visiškai nesuprantamas toks ieškojimas begalinio patogumo gyvenime. Kiek kalbėta, perkalbėta... kaip žirniais į sieną. Aš ir dabar darbo nesibaidau. Nesvarbu ar fizinis ar protinis, kad tik sugebėčiau... Reikia skambinti į polikliniką, registruotis. Bet kaip pas mus gydo sąnario uždegimą? Sudės į langetę ir... ką aš tada darysiu? Dešinė ranka.

Lygiai tą patį galiu pasakyti. žodis žodin..
Myliu be proto. Bet ir reikalauju.

Byla, kuo anksčiau nustosit finansiškai remti vis dar nesavarankišką dukrą, tuo anksčiau ji Jums padėkos už tai ateityje.
Milijonieriai, ir jie taip elgiasi.