Kokias knygas skaitot?

o ką būtum daręs, jei nebūtum nusišperinęs? negi visą biblioteką į egzą nešeisi?

Nu Colop kokia gėda

Sandra :) nu aij...
:)
Zaika - zinojau 16 ar kiek ten tu temu... ir visu santraukas turėjau kiseneje :)))))
desinioje pirmos penkios... kaireje .. 5 - 9 ...
svarko vidineje 9 - 16 :)
zinojau kas kurioje kiseneje ir kelintas lapelis yra :)
Nusišperinau :) nes niekada nedarau to, kad man yra neįdomu...
Taigi gavau devynetuką ar aštuntuką už interpretaciją net neskaitęs dievų miško :)
tą laiką paskyriau sau idomiems mokslams tobulintis :)

kuriais metais tu čia taip laikei?

Jau tikrai neatsiminsiu :) pries kelis metus :)
gal pries 8 kokius... :)
Zaika.... :))))) nu bet Tu ir gudri :)
Na aš neklausiu kiek Tau metų :)

12 kėdžių ir aukso veršis -va tai knygos

dzin, man tavo metai, tiesiog negaliu patikėti, kad už nušperintą analizę gavai tokį gerą pažymį. tikriausiai mokyklinį laikei savoj mokykloj ir į tai pažiūrėjo pro pirštus tie, kas taisė.

man irgi panašiai kaip Colop buvo tik rašinį rašant. Reikėjo rašyti iš Vaižganto "Dėdės ir dėdienės" ir buvau neskaičius, nes bibliotekoj knygos negavau. Nu ti mama papasakojo apie ką ir rašiau. Prirašiau aš apie tą Mykoliuką ir Severiutę 4 lapus kokius, sąsiuvinis baigėsi. Mokytoja parašė 4 (buvo penkiabalė sistema), sako: per mažai, biski per glaustai... Aš sakau: gi sąsiuvinis baigėsi, tai stengiausi sutiplti, nesiplėčiau... Sako: ai , tada gerai 5 rašau.

tai va kaip galima išsisukti ir parašyti net neskaičius, svarbu gerai įsijausti

esu įsitikinusi, kad dabar taip neišsisuktumėte

ko gero išsisuktume čia gi reikia tik geros lakios vaizduotės ir filosofinės prigimties iš vieno sakinio ar žodžio galima prirašyti ir prianalizuoti, ir išvedžioti visą kūrinį.

o neseniai senienose radau Vaižganto "Dėdes ir dėdienės", tai nusipirkau ir perskaičiau. Ir supratau, kad labai gerai aš tada ir neskaičius juos perpratau, supratau ir aprašiau

Dabar reikalavimai kiti ir vertinimo normos

tai taip taip, kiti... kiti ir kūriniai nagrinėjami...

spėju, kad padėjo tai, kad rašei rašinį, o ne analizę ar interpretaciją. rašinys yra beletristika vos ne iš vieno sakinio, o vat kaip interpretuotum neskaičius kūrinio, kur reikia remtis konkrečiais faktais, detalėmis ir panašiai, tai nežinau

na, priklausytų nuo to, kaip apie tą kūrinį papasakojo skaitęs žmogus. Jeigu tik pasakė, kad apie Mykoliuką ir Severiutę, jų darbus kaime. Tai sunku būtų. Bet jeigu išsamiai papasakoja, kad net atrodo pats skaitei - tai...

Bet tada jau išeina atpasakojimas, o ne rašinys

Atpasakojimas - tai knygos, apie ką ji. O paskui iš to atpasakojimo rašai rašynį, kuriame analizuoji Myklokio vidinius išgyvenimus, ką jis jautė, kodėl ir t.t. O čia jau fantazija. NEs niekas negali paneigti, kad jis taip nejautė, ar to neišgyveno. Čia kiekvienas skaityotjas gali savaip suprasti ir interpretuoti kūrinį. Vaižganto gi nepriklesi ir nepaklausi, ką jis turėjo mintį tą epizodą rašydamas...

na, rašinyje to atpasakojimo tai reikia minimaliai ar tiek, kiek siejasi su plėtojama tema, juk rašinyje negali rašyt, kas ant seilės užeina, turi į temą atsakyt argumentuotai. rašiniui tikiu, kad užtenka būt tik išklausius apie ką ten rašoma, nes galima išsisukti, bet šiais laikais rašinių temos tokios, kad reikia būti labai fenomenalios vaizduotės, kad gerai parašyti

tai apie ką ir rašiau reikia lakios vaizduotės ir filosofiškai į viską žiūrėti. Ir tada liejasi sakiniai patys, popieriaus neužtenka

tai jau taip... aš kai pažiūriu ką dabartiniai vaikai mokosi ir kiek jiems visko per egzus reikia žinoti.. tai slepiuosi po lapais ir džiaugiuosi kad gimiau anksčiau, kai dar mokslai buvo ne vunderkindiško lygio :)

zaika rašė: na, rašinyje to atpasakojimo tai reikia minimaliai ar tiek, kiek siejasi su plėtojama tema, juk rašinyje negali rašyt, kas ant seilės užeina, turi į temą atsakyt argumentuotai. rašiniui tikiu, kad užtenka būt tik išklausius apie ką ten rašoma, nes galima išsisukti, bet šiais laikais rašinių temos tokios, kad reikia būti labai fenomenalios vaizduotės, kad gerai parašyti