Skaičiau vaikystėj kaip vaikišką knygelę, neįsivaizduoju nei kiek aš ją tada supratau, nei kokios įtakos ji turėjo mano asmenybės formavimuisi, bet jei prisimenu, kad skaičiau - tai gal patiko ir vaikystėj :) Beje, juk ir animacinis filmukas buvo, tą tai tikrai dauguma esat matę.
O dabar man ji taip pat - fantastiška knyga, paskaitinėju karts nuo karto.
Sandra_v rašė: tai ko gero, nes vaikystėj aš to princo visai neįkirtau, o mokytoja vis alpdavo, kaip gražu o mums nei iš tolo neatrodė gražu, vėjai kažkokie
daug tada tų mokytojų brukamų knygų atrodė nesąmonės, kaip jas galima skaityti. Lietuvių literatūros dar skaitydavom, gal kad sava, artima. O jau tos pasaulio literatūros klasikos tai.... nu ką ten vaikas gali suvokti skaitydamas "Mažajį princą", "Senį ir jūrą", "Iliadą ir Odisėją" - nu košmaras. Geriau jau apie indėnus, A.Krisiti detektyvus ir pan.
Sandra_v rašė: tai ko gero, nes vaikystėj aš to princo visai neįkirtau, o mokytoja vis alpdavo, kaip gražu o mums nei iš tolo neatrodė gražu, vėjai kažkokie
daug tada tų mokytojų brukamų knygų atrodė nesąmonės, kaip jas galima skaityti. Lietuvių literatūros dar skaitydavom, gal kad sava, artima. O jau tos pasaulio literatūros klasikos tai.... nu ką ten vaikas gali suvokti skaitydamas "Mažajį princą", "Senį ir jūrą", "Iliadą ir Odisėją" - nu košmaras. Geriau jau apie indėnus, A.Krisiti detektyvus ir pan.
Kiek atsimenu iš mokyklos tai pats klaikiausias atrodo Kafkos kūrinys buvo "Metamorfozė" kur vaikas į vabalą pavirto, nemanau kad ir dabar jį suprasčiau, bet vat ko nesigailiu, tai kad privertė Altorių šešėly perskaityt, nors bauginamai stora knyga pirmą kart pasirodė
dar atsimenu, kaip kreivai žiūrėjom į siūlomą skaityti I.Simonaitytės "Aukštųjų šimonių likimą". O paskui kelis kartus skaičiau - labai gilus kurinys....
o man labai artimos Ievos Simonaitytes knygos. Ir ne tik jos.
Prisimenu kokį įspūdį paliko Paukštelio trilogija - apie Valentino, Rožytes ir Irenos meiles trikampį. Kiek ašarų išlieta beskaitant.
Aplamai patinka skaityti apie savo tevų laikmetį - prieškario laikus.
Gal vaikystej įstrigo mamytes ir bobutes pasakojimai apie jų jaunystes laikus ?
Gal del to ir traukia ?
Ulita rašė: o man labai artimos Ievos Simonaitytes knygos. Ir ne tik jos.
Prisimenu kokį įspūdį paliko Paukštelio trilogija - apie Valentino, Rožytes ir Irenos meiles trikampį. Kiek ašarų išlieta beskaitant.
Aplamai patinka skaityti apie savo tevų laikmetį - prieškario laikus.
Gal vaikystej įstrigo mamytes ir bobutes pasakojimai apie jų jaunystes laikus ?
Gal del to ir traukia ?
Man taip pat laaabai patinka pasiklausyti ir paskaityti apie tuos laikus. O J.PAukštelio "Čia mūsų namai" primiausia filmą prieš daug metų pamačiau, paskui ieškojau knygos, tai prieš kelis metus radau sendaikčiuose ir nusipirkau. Nuostabu... (Prieš kokį mėnesį per TV rodė, o jau kiek metų nerodydavo, gal kad apie kolūkio pirmininką ).
spurge rašė: o aš tai "užkibau" už rusų klasikų-perskaičiau A.Čechovą, dabar skaitau N.Gogolį, eilėje F.Dostojevskis. Visai kitaip skaitosi negu mokyklos laikais
daug kas skaitosi visai kitaip, nes dabar skaitom savo malonumui ir patys renkamės knygas, o mokykloj skaitėm verčiami mokytojų pagal mokymo programas
Niekada neskaičiau mokykloje pagal programa...
Būtina buvo perskaityti Dievų mišką... ėjau į egzaminą... nusišperinau analizę... bet niekada neverčiau daryti savęs tų dalykų, kurie man neįdomūs.
Dievų miško knygą nutrenkiau perskaitęs vis 5 psl. :) supratau - tai ne man :)
zaika rašė:
daug kas skaitosi visai kitaip, nes dabar skaitom savo malonumui ir patys renkamės knygas, o mokykloj skaitėm verčiami mokytojų pagal mokymo programas