Kokias knygas skaitot?

ir mes geriau viską mokėjom ir žinojom, nei dabartiniai "vunderkindai". Dabartinis mokymo lygis ir atsispindi laidose "Klausimėlis"

ne tik vaizduotės reikia... bet reikia būti susipažinusiam ir su visais kitais to rašytojo ar poeto kūriniais.... įžvelgti bendrą stilių... rašytojo kūrybos pokyčius.. .eigą...
o siaube kaip sakant :) geriau tu rašytojų jau būtų buvę mažiau :)

Bet juk tai laaaaabai įdomu. Laaabai smagu tai analizuoti.
(nu čia kaip kam. Kitiems gal malonumas algebros funkcijas visokias analizuoti, brrr...).

Rašiau iš "Altorių šešėliai" - nu patikėkit, prifantazavau tiek, kad vos medalio negavau O negavau tik todėl, kad mokytojai supyko, kad tiek ilgai laukt manęs reikėjo - popieriaus daugiau nebedavė...
Bet romaną skaičiau ne vieną kartą - taip jis man patiko.
Tema - tiksliai nebepamenu, bet kažkas panašaus "Liudas Vasaris - žmogus (ar poetas) ir dvasininkas".

Pritariu :)
Aha.. aš ta interpretaciją mokyklinį laikiau :) eiti į interpretacijos valstybinį... kam man to reikia :)))

Jums gerai Loreta, kai reikėjo analizuoti , tai ką buvot skaičius ir kas Jums patiko...
iš mano temų tai visokie ten Dievų miškai buvo.... bet kiek pamenu (nors tai buvo prieš daug metų:) aš atrodo rinkausi Eilėraščio interpretaciją.... nes Dievų miško nemėgau, nekenčiau ir neskaičiau :)

oj ta vaikystė... :)

Nuostabi tema tikrai yra ką rašyti ir filosofuoti. Suprantu, kad popieriaus pritrūko

na, nenorėčiau su tuo sutikti, ir vienais ir kitais laikais buvo ir yra visokių. o per klausimėlį ne tik jaunimas nusišneka...

o man labai patinka interpretacijos, bet tas pomėgis duoda vieną minusą - negaliu skaityt savo malonumui.

Nieko, užaugsi - patiks.

tai taip, nusišnekam gi kartais visi

dabartiniams vunderkindams informacijos srautai į smegenis yra kemšami ne megabaitais (kaip mums kimšdavo) bet gigabaitais...
Mano mama baigė vidurinę turėdama lakią fantaziją ir kūrybiškumą... Mokėjo skaičiuoti tik sudėtį ir atimtį....
Dabar pabandyk turėti tik vaizduotę, fantaziją... bet nemokėti skaičiuoti determinantų, skrėmulių jėgos.... sinusų cosinusų ir kitų nesamonių... :) nemanau , kad baigsi aukštąją... :)

vat būtent, kad kišo to, ko niekada ir niekur neprireiks. O per tuos visus "kosmosus" nežino žmogelis net kurioje Lietuvos vieotoje jo gimtasis miestas yra ir koks jo pavadinimas.

nu kažkaip man nesutrukdė

Klausimėlyje kas gerai atsako, tų nerodo, o blogai atsakančių yra ne daugiau kaip 30%. Ir tai, kiti tyčia blogai atsako, kad tik per TV parodytu.

O aš buvau pradėjusi skaityti knygą "Kol tave rasiu" J. Irving. Bet padėjau kuriam laikui. Čia lietuvoje pedofilijos skandalas, ten irgi rašo apie vaiko tvirkinimą. Kažkaip man pasidarė perdaug jau tos pedofilijos.

Oi, nesakyk, mano tėvas vietoj skaičiuotuvo turėjo tokią rankena sukamą mašinėlę (kaip aš smagiai su ja žaisdavau vaikystėje!!!), o kvadratines šaknis ieškodavo iš specialių integralini lentelių... Kai kuriuos tų lentelių puslapius mokėdavo atmintinai - per dažną naudojimą.
Dabartiniams vaikams daug duoda informacijos, bet yra daugybė palengvinimų. O vaizduotė ir fantazija visada praverčia - ir dabar ir praeityje. bėda ta, kad NIEKAS NEMOKO KŪRYBIŠKAI žiūrėti į gyvenimą, neprikalusomai nuo informacijos srauto ar turimų techninių priemonių.

Visada sakiau, kad svarbu ne grynas protas, o apsukrumas. Nes apsukrumas parodo, kad sugebi naudotis tuo protu.

la bai teisinga mintis
O tą aparatą (Feliksiukas jis vadinasi:)) darbe turim archyve, kaip tarybinių laikų eksponatą

o man teko dirbti ne tik su feliksiuku, bet ir su skaitliukais....
niekada nepamiršiu su kokiu nepasitikejimu žiūrejau į pirmuosius kalkuliatorius
tuo metu man skaitliukai buvo patikimesni

Yra ir daugiau tokių :)))
Na, feliksiuko turbūt akyse neesu mačiusi, bet skaitliukais ir dabar mokėčiau paskaičiuoti :)

Tėvelis kažkada buvo tokį parsivilkęs. Ot džiaugsmo man buvo - variau, įsivaizduodama, kad siuvamoji mašina. Kol vieną kartą "nusiuvau" į šoną - pastrigo ten kažkas.... Lupti gavau