SAMAJANA !
Su didele širdgėla esu priversta konstatuoti, kad dar vieni praėję metai nepridėjo tau nieko gero. Pasenai ( jau atvažiuoti į meet'ą ir prašnekėti iki ryto tau trūksta sveikatos); jau per mažai turi ugnelės tradiciniam meet'o šašlykui kepti (dar turiu vilties, kad, sukaupęs per du metus tos ugnelės, kitais metais vis tik šašlykiuką kepsi!); jau savo kandžias pastabas absoliučiai visomis gyvenimiškomis temomis dėstai tik forume... Ar dar tęsti? Ech, Samajana, skirk savo šviesias mintis (kol Alzhaimeris neatėjo
) laiko mašinai išrasti - žinau, kad tau pavyktų! Tik vat kaip tave užnorinti?
Tad noriu tau palinkėti, kad gyvenimas ne taip sparčiai tekėtų, kad būtų laiko pamatyti boružės skrydį, pasiklausyti lakštingalos giesmės ar žvirblio čirškesio, priglausti savo moterį ir paglostyti savo šunį... O svarbiausia - po negandų kaskart atgimti ir, nežiūrint į visus trukdžius, pradėti vėl viską iš pradžių. Nebijoti vėl ir vėl suklysti . Niekada negalėti pasakyti „aš jau viską padariau“. Lai lieka darbų, kuriuos dar reikia nuveikti. Lai būna draugų, kuriems dar reikia paskambinti.
Su tortadieniu tave!