Gal ir nugirebsiu kokį alpinistą, arba alpinistas mane. Aradija, o jei užlipus ant kalno kalnų ožys lauks.... tfu tfu... gal nereikia tų burtų. Po paskutinių bandymų vaizduoti alipiniste (vakar dieną) – nusprendžiau, kad greitai Everesto nepasieksiu. Bet kalnuose niekada nebūna svarbiausia kalnas, kalnuose svarbiausia pats procesas, tai tikrai gėlių ten prisiraškysiu. Kaip ir gyvenime. Svarbiausia pats gyvenimas :) ir svarbiausia gyventi.
Šiandiena, visoje šitoje beprotiškoje dienoje, sedėdama seminare, per telefoną žvilgtelėjau ir vos balsu juoktis nepradėjau nuo Upss'iuko torto. Ačiū mergyte už tokį fatastišką vyruką.
Petronele, tu juk žinai mane, kad sumastau ir lekiu... kviečiu prijungti bet kada :) (kad Tu žinotum, kaip aš už tą kompanijoną velniu gavau, kad išleidom kopose miegoti visą valandą man moralus skaitė “po bunkerius landžioti geras, o miegoti vienam kambaryje ne”).
Klem..... motociklų aš bijau.... br... geriau jau su ekologiška priemone. :) bet ir sumotociklų nebrokuočiau.
Trumpiau tariant Urtele, Aradija, Tininga, KJurate, Upss'iukas, Petronėle, Klem, ačiū už nuoširdžius Jūsų sveikinimus.